Antropogeninės taršos poveikis šachtinių šulinių vandens kokybei

Lietuvoje apie milijonas gyventojų vartoja šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai kaimo vietovėse. Yra žinoma, kad šalyje yra daugiau nei 300 000 šulinių.

Šachtinis šulinys - tai išrausta žemėje ertmė, kurios dugnas yra ties gruntinių vandenų horizontu, o sienos nepralaidžios vandeniui.

Gruntinis vanduo - arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo (dažnai vos 2 - 5m gylyje), todėl žmogaus ūkinė veikla jo kokybei yra labai svarbi. Šulinio vandens kokybė priklauso ir nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo bei priežiūros. Jeigu gruntas teršiamas vietovėje, kurioje vyksta paviršinių vandenų filtracija į gruntą ir formuojasi gruntiniai vandenys, vanduo šachtiniame šulinyje bus užterštas tomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Kai dirvožemis teršiamas trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (lauko tualetai, fekalinių vandenų sukaupimo duobės) tikėtina, kad vanduo šulinyje bus užterštas azoto junginiais (nitratais, nitritais) ir mikroorganizmais [Pashkevich et.al., 2003]. Vanduo šulinyje gali būti užterštas su nešvariu kibiru, įkritus pašaliniams daiktams arba mikroorganizmams nukeliavus į gruntinį vandenį nuo dirvos paviršiaus. Todėl, remiantis šulinių vandens tyrimais, galima teigti, kad šis geriamojo vandens šaltinis dažnai yra nesaugus.

Daugiau kaip pusėje Ukmergės rajono šulinių (tirtų vykdant programą) aptinkama daug nitratų ir nitritų, kurie greičiausiai į vandenį patenka iš dirvožemio gausiai tręšiant netoliese esantį daržą ar šiltnamį mineralinėmis trąšomis arba kai greta šulinio yra tvartas ar lauko tualetas.

Nitratai ir nitritai – tai azoto rūgšties druskos, gerai tirpstančios vandenyje. Jie vandenyje atsiranda iš organinio azoto, kurio gausu mėšle, žmonių išmatose, šlapime bei iš azoto trąšų.

Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl jų skilimo organizme į nitritus. Sveikatai labiausiai pavojingi yra nitritai, kadangi jie iš virškinimo trakto patenka į kraują ir jungiasi su hemoglobinu, versdami jį methemoglobinu (HbOH). Dėl to hemoglobinas neperneša deguonies [Ptašekas et. al., 2004]. Jautriausi methemoglobino toksiniam poveikiui yra kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus dėl fermentinių sistemų nesubrendimo. Medicinos literatūroje kūdikių apsinuodijimai nitratais, sukeliantys methemoglobinemiją, vadinami pamėlusių kūdikių sindromu. Apsinuodiję kūdikiai būna melsvai pilkos odos, irzlūs arba mieguisti. Jeigu kūdikis negydomas, jo būklė blogėja, gali išsivystyti koma ar netgi ištikti mirtis. Cianozė atsiranda, kai 1kg kūno svorio tenka daugiau kaip 50 mg nitratų.

Nitratų toksiniam poveikiui jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis.

Paprastai nitratai lengvai pasišalina iš organizmo su šlapimu, bet kai nitratai redukuojami iki nitritų, atsiranda tikimybė, kad šie jungsis žarnyne su aminais ir susidarys nitrozaminai (kancerogenai). Nors neįrodyta, kad nitratai ir nitritai yra kancerogenai, tačiau pripažįstama, kad jie mutagenai, be to, didėja nitrozoaminų susidarymo galimybė, o kartu ir pavojus susirgti skrandžio, žarnų, tulžies vėžiu.

Darbo tikslas - atlikti esamų duomenų analizę ir prireikus atlikti papildomus šachtinių šulinių vandens tyrimus.
yra Kita
„Antras antradienis“ kviečia į susitikimą su garsiais Šiaurės šalių architektais ir dizaino kūrėjais