Architektūros [vaikų] fondo organizuojamas projektas „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ (KAD), kurio metu ruošiamasi aplankyti 16 Lietuvos miestelių ir juose surengti kūrybines dirbtuves su vaikais, jau pradeda pirmąsias keliones.
Architektė Sigita Simona Paplauskaitė visų pirma pabrėžė, kad edukacija, kuria užsiima projekto komanda, nėra skirta architektūros specialybei propaguoti. Ji orientuota į socialiai aktyvios bendruomenės kūrimą ir architektūra yra tik įrankis savo aplinkai pažinti.
„Miestų kūrimo procesas, kai architektas urbanistas sugalvoja idėją ir ją įgyvendina, jau yra pasenusi tradicija, šiandien ji nebetinka“, - pridėjo kitas savanoris, urbanistas Tadas Jonauskis. Jo nuomone, šis edukacinis projektas atsiskleidžia per du aspektus. Vienas – tai architektų ir urbanistų veiklos savanoriškas pobūdis, parodantis, jog norima kažką daryti, keisti „iš apačios“, nelaukiant valdžios indėlio. Antras aspektas – projektų sėkmė dažnai priklauso nuo žmonių įtraukimo. Žmonių dalyvavimas procese užtikrina, kad jie ir toliau naudosis tuo produktu – sukurta aplinka.
Dalyvauti projekte atrinkti nedideli miesteliai ir kaimai. Komandos narys verslininkas Mantas Timantis teigė, kad didieji miestai, ir netgi vaikai juose, yra išlepę nuo dėmesio, vyksta daug projektų. Todėl buvo atsigręžta į mažesnius miestelius, kur galima būtų atnešti daugiau naudos ir kūrybos.
Šį sekmadienį pirmoji savanorių grupė išvyko į Žadeikonių kaimą (Pasvalio r.). Šiame, kaip ir kiekviename kitame miestelyje, komanda praleis keturias dienas. Pirma diena skirta atvykimui ir įsikūrimui, susipažinimui. Viešojoje miestelio erdvėje pastatytoje projekto palapinėje kitos dienos rytas prasidės nuo diskusijų, paieškų, miestelio tyrinėjimo kartu su vaikais ir koncepcijos kūrimo. Likusį laiką bus kuriamas objektas, skirtas viešąjai erdvei pagerinti. Paskutinę dieną į pristatymą ir bendrą diskusiją bus pakviesta visa miestelio bendruomenė.
Tikimasi, kad objektas, kuris bus sukurtas kiekviename miestelyje, turės išliekamąją vertę, kad jis kils iš tos vietos vaikų ir jaunimo poreikio. Per diskusiją su vietos jaunimu ir vaikais bus ieškoma konkrečiai vietovei tinkamiausio būdo, kaip aplinką pagerinti. Dėl to kiekviename miestelyje turėtų gimti unikalus, būtent tai vietai reikalingas objektas. “Vis dėlto svarbiausias aspektas yra ne konkretus objektas, bet požiūrio į savo aplinką pokytis, įvykęs diskusijų ir kūrybinio proceso metu“, – pabrėžė M. Timaitis.
Simboliškai skelbdami projekto pradžią, KAD komanda upės pakrantėje įvykdė meninę akciją – pirmąsias kūrybines dirbtuves. Jų idėja – krantinėje suformuoti nusileidimą prie vandens nuo Baltojo tilto pievos. Tai buvo įgyvendinta kastuvais iškasus žolę ir tokiu būdu suformavus improvizuotus laiptus. Projekto savanoriai tuo norėjo parodyti, kad aplinką keičiančiai, gerinančiai idėjai įgyvendinti dažnai užtenka vien tik žmogiškųjų išteklių.
Architektūros [vaikų] fondas“ – jau trečius metus gyvuojanti, savanoryste paremta “Architektūros fondo” iniciatyva, kurianti ir įgyvendinanti architektūros edukacijos programas vaikams. Ją sudaro grupė jaunų architektų, architektūros studentų, mokytojų. Pagrindinis veiklos tikslas – mus supančios aplinkos suvokimo, kūrybiškumo ir asmeninės atsakomybės (pilietiškumo) ugdymas.
Savanoriai organizuoja temines kūrybines dirbtuvėles vaikams.