Vilniuje dar prieš tris dešimtmečius pradėti rengti projektai, kurie dešiniajame Neries krante formuojamą naująjį centrą padarytų patrauklesnį ir padėtų įtraukti į miesto struktūrą. Koncepcijos šalininkų įsitikinimu, Vilnius − unikali vieta, leidžianti gėrėtis senamiesčio grožiu bei šalia esančiais naujaisiais architektūros pavyzdžiais, tiksliai atskirtais natūralia riba. Šios erdvės, taip pat kaip ir senamiestis, kuria miesto įvaizdį. Be to, galimybė žvelgti iš naujųjų pastatų į kitoje Neries upės pusėje esantį senamiestį įvardijama kaip neeilinė. Dvi draugiškai kontrastuojančios Vilniaus miesto dalys laikomos koncepcijos pagrindu.
Vienu įspūdingiausių dešiniajame Neries krante besiformuojančio naujojo Vilniaus akcentų taps šiuo metu sostinės Giedraičių, Lvovo bei Krokuvos gatvių sankirtoje kylantis administracinių pastatų kompleksas ir Registrų centras.
Pagarba vizualiniams miesto architektūros ryšiams
Pagal Šnipiškių rajono raidos programą šioje teritorijoje suformuota vadinamoji architektūrinė kalva, kurios idėjos autorius − architektas Algimantas Nasvytis. Dar statant buvusį „Lietuvos“ viešbučio pastatą buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad šis statinys dėl savo aukščio gerokai išsiskyrė iš tuometės aplinkos. Todėl jau tada pradėta svarstyti galimybė šioje teritorijoje suformuoti architektūrinę kalvą, kurioje būtų sutelkti aukštybiniai pastatai. Taip ši teritorija iš pavienių, kontrastuojančių statinių būtų paversta harmoninga architektūrine kompozicija. Tiesa, anksčiau planuota, kad orientyras bei didžiausias pastatas šiame komplekse turėtų išlikti buvęs viešbutis „Lietuva“, tačiau laikui bėgant čia išaugo savivaldybės ir kiti dangoraižiai, kiek pakoregavę pirminius ketinimus. Pasak Registrų centro pastatą projektavusio architekto Leonido Merkino, kol šioje teritorijoje nebuvo suprojektuotas naujasis objektas, čia buvo spraga. „Šioje vietoje buvo galima statyti 28 aukštų dangoraižį, tačiau, nepaisant to, kad detalusis šios teritorijos planas jau buvo patvirtintas, atsižvelgus į vizualinius ryšius tarp Senamiesčio, Konstitucijos prospekto ir Šeškinės kalvų bei atlikus analizę, buvo nutarta Registrų centro pastatą pažeminti, kad jis netaptų aukštesnis už Gedimino pilies bokštą“, − pasakojo architektas.
Modernus Šnipiškių architektūrinės kalvos akcentas
Kai buvo apsispręsta dėl šešių aukštų stilobato, kilo idėja Registrų centro pastate suprojektuoti du bokštus. „Didysis, 24 aukštų, bokštas atsidūrė ant Baltojo tilto ašies, o mažesnis – 17 aukštų − greta. Bokštai buvo įtraukti į projektą ieškant tinkamo tiek funkcinio, tiek estetinio sprendimo. Žemesni šio komplekso šešių aukštų pastatai suprojektuoti laikantis vadinamojo kvartalinio užstatymo principų. Nepriklausomi bokštai čia lyg įsprausti į kvartalo tūryje esantį tarpą, taip atitraukiant juos nuo gatvės ir sukuriant erdvės įspūdį. Po visu šiuo sklypu bus įrengtos dviejų aukštų požeminė bei penkių aukštų antžeminė automobilių stovėjimo aikštelės. Pastato paskirtis – administracinė, dalį jo užims Registrų centro administracija, kitos patalpos bus nuomojamos“, − pasakojo L. Merkinas.
Stiklo „burė“ – estetinių paieškų rezultatas
Anot architekto, projektuojant pastatą pagrindiniu siekiu laikyta sukurti modernų, šiuolaikines architektūros tendencijas atitinkantį statinį, tapsiantį vienu pagrindinių dešiniajame Neries krante formuojamo naujojo centro akcentų. „Atsižvelgiant į pasaulines architektūros tendencijas, norėjosi pagaliau pereiti į kitą architektūros kokybę. Ilgai ieškant formos gimė į viršų smailėjanti „burė“ – dvigubas stiklo fasado akcentas, kylantis iš pastato pagrindo į patį viršų. Tarp fasado ir „burės“ esanti ertmė lyg leidžia pastatui kvėpuoti. Toks estetinis sprendimas priimtas stengiantis atsižvelgti į pasaulines architektūros tendencijas, bet kartu siekiant sukurti visiškai savitą pastatą, kuris būtų vertinamas lyg naujas mūsų architektūros žingsnis.“
Pasak architekto, tinkamą galutinį rezultatą pasiekti leido ne tik kūrybinės galimybės, bet ir tokių dažnų finansinių stabdžių nebuvimas. „Norėčiau pabrėžti tai, kad šiuo atveju susilaukėme itin pozityvaus užsakovų vertinimo. Jie iškart suprato pastato idėją ir suvokė atsakomybę už tai, kad pastatas statomas pačiame miesto centre. Tai įpareigoja kitokį požiūrį į architektūrą bei formuoja užsakovo įvaizdį.“
„Šios „burės“ pelnytai gali būti vadinamos originaliu architektūriniu sprendimu. Sukurtas puikus vizualinis efektas. Šio pastato konstrukcija ypatinga tuo, kad statinys nėra taisyklingos geometrinės formos. Pastatas pasviręs, o dalis fasado savo ruožtu dar pakrypsta kita linkme. Įgyvendinti tokį erdvinį sumanymą nėra lengva. Iki šiol jokiame panašiame objekte Lietuvoje darbuotis neteko. Pavyzdžiui, cilindro formos statinio fasadą galima suformuoti iš plokštumų, o čia to padaryti neįmanoma. Tokios formos statinyje leidžiama itin maža paklaida, kitaip neįmanoma užtikrinti konstrukcijos patvarumo. Tai svarbu įvertinti atliekant skaičiavimus“, − pasakojo T. Gumbrys.
Išorės bei vidaus erdvių harmonija
Deramas dėmesys skirtas ir pastato vidui. Pavyzdžiui, Registrų centro administracinių patalpų pirmieji šeši aukštai sudaro vieną fojė. Dalis šios erdvės tarsi išpjauta ir dienos šviesa, patenkanti per stiklinį stogą, sukuria erdvės pojūtį. Naktį apšviečiama ši pastato dalis puikiai atrodys iš išorės. Čia įsikurs Registrų centro operacijų salė.
Anot T. Gumbrio, didžiojo bokšto žemutiniuose aukštuose − operacijų salėje – pagal architekto projektą buvo formuojamos pakankamai didelės erdvės, be to, reikalauta parinkti kuo plonesnius stiklinės konstrukcijos profilius,kad ši erdvė būtų kiek galima mažiau apkrauta „Nusprendėme aliuminio konstrukcijas derinti su metalinėmis konstrukcijomis. Pirmajame B korpuso aukšte aliuminio profiliaipritvirtintipriemetalinių laikančiųjų elementų, taip užtikrinama, kad konstrukcija atlaikys vėjo apkrovas. Metalo konstrukcijai naudotos ne standartinės vertikalios laikančiosios sijos, o jos gamintos pagal architekto projektą. Šiuo metu sprendžiame didžiojo bokšto konstrukcinius sprendimus, tačiau jau dabar aišku, kad stiklas taps pagrindiniu akcentu“, − pasakojo T. Gumbrys.
Funkcionalūs fasado sprendimai
Dideliame aukštyje varstomų konstrukcijų pagrindinė idėja, kad žmogus, gyvenantis ar dirbantis tokiame aukštyje, nesijaustų it uždarytas už stiklo sienos, todėl, pasak T. Gumbrio, šiame objekte varstomosios fasado konstrukcijos dalys sumontuotos visur, kur tai techniškai įmanoma. Tik bokštų viršūnėje yra trapecijos formos, kur sumontuoti funkcinius bei estetinius reikalavimus atitinkančių varčių neįmanoma.
„Beje, tokių pastatų fasado stiklo konstrukcijos valomos maždaug porą kartų per metus, o šiame pastate dėl jo formos gerokai sudėtingiau buvo sumontuoti valymo įrangą. Dėl netaisyklingos geometrinės formos sumontuoti valymo lopšeliui skirtus bėgius, kurie apjuostų visą pastatą, buvo gerokai sudėtingiau nei taisyklingos formos statiniuose, tačiau išsprendėme ir šią užduotį. Didžiojo bokšto dalyje, kur fasadas nesiriboja su kitomis konstrukcijomis ir yra tiesiog pasviręs kampu, ant profilių bėgių sumontuotos stumdomos kopėčios“, − pasakojo T. Gumbrys.