Automatinė laistymo sistema susideda iš:
-
polietileninių žarnų tinklo;
-
elektromagnetinių vožtuvų;
-
įvairių dydžių ir modelių drėkintuvų bei drėkinimo įrenginių;
-
programavimo įrenginio ir lietaus indikatoriaus.
Požeminis plastikinių vamzdžių tinklas atveda vandenį iki drėkintuvų. Drėkintuvų pasirinkimas itin didelis, jie parenkami, atsižvelgiant į tam tikras laistymo sąlygas, drėkinamą plotą ir laistomų augalų vandens poreikį. Keli specialiame plastikiniame šulinėlyje montuojami elektromagnetiniai vožtuvai, veikiami elektros signalo iš programavimo įrenginio, paeiliui atsidaro ir vanduo teka iki vieno sektoriaus drėkintuvų. Vienas elektromagnetinis vožtuvas valdo vieną sektorių.
Tinkamiausias augalų laistymo laikas − ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras. Be to, būtina atsižvelgti ir į vandentiekio apkrovos laiką. Sistema „RainBird“ visiškai automatizuota ir pati sukelia lietų tada, kai jo prireikia, ir ten, kur prireikia. Nebereikia tampyti laistymo žarnų, gaišti laiko laistant rankomis ir drėkintuvo perstatinėti į kitą vietą. Įsirengus tokią sistemą, visas reikalingas plotas laistomas tolygiai ir tuo paros metu, kuriuo pageidausite. Tai padaroma net tada, kai šeimininkų nėra namuose, pavyzdžiui, atostogaujant ar išvykus į komandiruotę. Kai drėgmės pakanka, lietaus indikatorius laistymo laiką perkelia į vėlesnį, negu buvo numatyta. Trijų tipų drėkintuvai gali palaistyti ir keletą vejos metrų sodo kampelyje, ir keliasdešimt metrų atviro ploto. Lietaus indikatorius užtikina, kad, pradėjus lyti, laistymas savaime išsijungs. Elektromagnetiniai vožtuvai pagal programavimo įrenginio signalą įjungia arba išjungia vandens padavimą konkrečiam laistymo sektoriui. Šie vožtuvai dažniausiai būna specialiose žaliose dėžėse.
Tikriausiai ne vienam įsirenginėjančiam automatinę laistymo sistemą svarbu, kaip atrodys jos matoma dalis – purkštuvai ir vandens srovė. Ar drėkintuvai negadins estetinio vaizdo, priklauso nuo to, ką pasirinksite: iššokančiuosius (laistymo metu išlendančius iš žemės, o baigus laistyti pasislepiančius) ar neiššokančiuosius (visą laiką esančius išorėje) drėkintuvus. Iššokantieji automatiniai drėkintuvai įkasti žemėje ir, veikiami vandens spaudimo, pakyla tik laistymo metu. Palaisčius sukrenta į žemę ir yra visai nepastebimi. Drėkintuvai gali būti skirtingų modifikacijų. Reikiamo drėkintuvo modelis parenkamas pagal laistomo ploto dydį, laistymo intensyvumo poreikį, augmeniją.
Didesniems objektams, tokiems kaip futbolo, žolės riedulio, golfo ir kitų lauko sporto šakų aikštelėms, patartina naudoti brangesnes, tačiau patikimesnes automatizuotas drėkinimo sistemas. Kai plotai tokie dideli, itin svarbu, kad sistema būtų patikima bei patvari ir reikalautų kuo mažiau priežiūros, kitaip ilgainiui teks susidurti su skaudžiais, nemažai investicijų reikalaujančiais padariniais.
Kai įrengiami dideli laistymo plotai, patariama rinktis rotorinį purkštuvą. Vandens slėgis priverčia judėti tokio purkštuvo sukimosi mechanizmą, todėl jo spindulys gali būti net iki 29,3 m. Be to, galima reguliuoti šio purkštuvo sukimosi kampą (25–360º) ir paduodamo vandens kiekį. Pagal laistymo spindulį rotoriniai purkštuvai skirstomi į mažosios, vidutinės ir tolimosios aprėpties. Pirmieji du naudojami nedidelėms vejoms (kiemuose, parkuose), tolimieji − dideliems plotams (stadionams, parkams). Plaktukiniai purkštuvai naudojami tik dideliems plotams laistyti. Jų laistymo plotas reguliuojamas, o vanduo paduodamas panašiai kaip rotoriniuose.
Įmonės specialistų teigimu, svarbu žinoti, kad drėkinimo sistemas būtina įrengti tose aikštelėse, kuriose projektuojamos sintetinės dangos. Nedrėkinama sintetinė danga daug greičiau susidėvi. Jos sudedamosios dalys, veikiamos karštų saulės spindulių, ilgainiui praranda elastingumą ir galų gale tiesiog lūžta, todėl tokios dangos naudojamos daug trumpiau. Taigi jas, kaip ir natūralią pievelę, būtina laistyti. Be to, sudrėkinta dirbtinė veja geriau apsaugo nuo traumų – krentant tiesiog nuslystama ir išvengiama nemalonių nusibrozdinimų.