Azoto ir fosforo šalinimas iš nuotekų yra viena iš svarbiausių priemonių sumažinti eutofikaciją (masinį dumblių vystymąsi) vandens telkiniuose [1]. Iki 1996 metų galiojusiuose normatyvuose išleidžiamų biogeninių medžiagų kiekis į atviruosius vandens telkinius nebuvo ribojamas. Todėl Lietuvoje nuotekų valymo įrenginiuose nebuvo šalinamas azotas ir fosforas. 1996 metais buvo patvirtintas normatyvinis dokumentas – Nuotekų užterštumo normos [2], kuriame buvo nustatyta leistina azoto ir fosforo koncentracijos norma valytose nuotekose. Kadangi daugelio Lietuvos miestų tuometiniai nuotekų valymo įrenginiai nebuvo pritaikyti azoto ir fosforo šalinimui ir viršydavo nustatytą normą, iškilo būtinybė rekonstruoti esamus valymo įrenginius. Per pastaruosius 10 metų buvo rekonstruoti daugelio Lietuvos miestų nuotekų valymo įrenginiai. Juose buvo įdiegtos įvairios ne tik gerai žinomos tradicinės, bet ir naujausios azoto bei fosforo šalinimo technologijos. Tačiau dar nemaža dalis valymo įrenginių liko nerekonstruoti ir azoto bei fosforo šalinimas nevyksta iki šiol dažniausiai dėl finansinių galimybių nebuvimo.
Šio darbo tikslas buvo apžvelgti dabartinę padėtį, esamas azoto ir fosforo šalinimo technologijas, naudojamas Lietuvoje, bei išsiaiškinti pagrindines problemas, kylančias eksploatuojant šiuos valymo įrenginius.
yra Kita