Biržams svarbiau pigumas, o ne architektūra

Ką tik lankytojams duris atvėrusi nauja Vilniaus Universiteto biblioteka Vilniuje („R.Paleko ARCH studija“) be kitų jau išgirtų privalumų neša dar vieną gerą žinią – viešųjų pirkimų konkurso būdu pagal architektūrinius kriterijus atrinktas projektas gali virsti estetišku, funkcionaliu, socialiai prasmingu pastatu.

Deja, dauguma Lietuvos miestų ir miestelių kultūrinių, visuomeninių objektų statybos (ar rekonstrukcijos) projektus vis dar renkasi pagal paprasčiausią schemą – laimi pigiausias projektuotojas.
 
Vienas paskutiniųjų tokių atvejų – neseniai paskelbtas naujo viešosios bibliotekos pastatų komplekso Biržuose techninio projekto parengimo paslaugos konkursas. Pagal konkurso sąlygas Biržų istorinėje dalyje, trijuose gretimuose sklypuose iškilsiančio naujo komplekso projektas bus renkamas pagal mažiausią projektavimo darbų kainą.

Didžioji dalis pastaruoju metu skelbtų viešųjų pirkimų konkursų visuomenei svarbiems objektams projektuoti (žr. sąrašą žemiau) vykdomi pagal tą patį principą. Nors viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia projekto rinkti pagal jo architektūrinę kokybę, organizatoriai (dažniausiai savivaldybės, valstybinės įstaigos ir t.t.) beveik visuomet renkasi greičiausią ir paprasčiausią kelią rinkti projektuotojus pagal kainą. Kartais pastaroji pasiūloma tokia maža, jog stinga loginio pagrindimo, kaip galima parengti paprasčiausius reikalavimus atitinkantį projektą su tokiais mažais ištekliais, jau nekalbant apie aukštos kokybės sprendimus.

Lietuvos architektų sąjunga ne kartą yra kreipusis į Vyriausybę, Prezidentūrą, Viešųjų pirkimų tarnybą dėl analogiškų ydingų viešųjų pirkimų konkursų (Palangos sporto arenos,Palangos vasaros estrados) ir visos sistemos koregavimo. Deja, tuomet gautas aukščiausių institucijų palaikymas neturėjo jokios įtakos projektų eigai.

Lietuvos architektų sąjunga kartoja, jog dėl ydingos sistemos viešųjų pirkimų konkursuose ignoruojamas visuomeninis interesas gyventi ir dirbti kokybiškoje – sveikoje, patogioje, estetiškoje, visiems prieinamoje – aplinkoje. Akivaizdu, jog problemos esmė slypi pačioje viešųjų pirkimų konkursų, o taip pat ir visos architektūros reguliavimo sistemoje, kuri įteisina konkurso, kuriame sprendinių kokybė neturi jokios įtakos, organizavimą. Tačiau kol teisinė bazė, o kartu ir viešųjų pirkimų konkursų modelis bus pakeistas, bent labiausiai matomiems, socialiai svarbiems pastatams ir erdvėms reikia skirti daugiau dėmesio ir jų projektus rinkti architektūrinio konkurso būdu, vertinant kokybės kriterijais.

Lietuvos architektams LAS nerekomenduoja dalyvauti Biržų viešosios bibliotekos techninio projekto ir analogiškuose konkursuose, kuriuose architektūros kokybės kriterijai nevertinami, o nugalėtojas renkamas pagal mažiausią projektavimo darbų kainą.

Tekstas: Rūta Leitanaitė
yra Kita
Birštono kurorte kyla naujas prabangus daugiabutis