Pagrindinė ir esminė užsakovo (gen. rangovo) pareiga yra sudaryti būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti iš rangovo darbų rezultatą ir sumokėti jam sutartyje nustatytą kainą. Ši rangovo interesus sauganti nuostata yra imperatyvi ir sutartimi šalys jos apriboti, pakeisti ar panaikinti negali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog užsakovo pareiga yra priimti perduodamą darbų rezultatą, o jam šios pareigos nevykdant rangovas turi teisę vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą. Toks pasirašytas aktas yra pripažįstamas teisėtu ir sukeliančiu abiem šalims teises ir pareigas. Taigi akivaizdu, kad užsakovas privalo priimti perduodamą darbų rezultatą, kitaip gali sulaukti neigiamų pasekmių. Tačiau ką daryti, jei perduodamas darbų rezultatas yra su trūkumais ar su defektais? Šis „Praktinių patarimų“ numeris yra skirtas aptarti įstatymuose nustatytas užsakovo (gen. rangovo) gynimosi priemones tais atvejais, kada rangovo perduodami darbai yra su trūkumais.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.662 straipsnyje yra nustatyta, jog užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau.
Tokią pačią praktiką yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo bylose. Vienoje iš savo nutarčių teismas yra konstatavęs, jog šis abiejų šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (civilinė byla Nr. 3K-3-17/2007). Lygiai taip pat gen. rangovas nepareikšdamas prieštaravimų ar pretenzijų dėl statybos darbų eigoje priimamų subrangovų darbų rezultatų tokiu būdu išreiškia sutikimą dėl priimamų darbų kokybės. Gen. rangovas tiesiogiai atsakingas užsakovui, todėl turi pareigą įsitikinti dėl atliekamų darbų kokybės. To nepadaręs jis yra atsakingas prieš užsakovą, nors ir ne dėl jo tiesiogiai atliekamų darbų trūkumų (civilinė byla 3K-3-334/2005).
Šios Civilinio Kodekso ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos nuostatos yra labai svarbios užsakovui ginant savo teises. Akivaizdu, jog norint pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų, reikia juos užfiksuoti priėmimo - perdavimo akte. Taigi esant tokiai situacijai geriausia visus užsakovo nustatytus darbų trūkumus, defektus, neatitikimus statinio projektui ir kitiems normatyviniams dokumentams aptarti darbų priėmimo - perdavimo akte, o taip pat susitarti dėl jų pašalinimo būdo, tvarkos, terminų.
Tam, kad išvengti galimų ginčų, panašią nuostatą galima būtų įtraukti ir į sudaromą statybos rangos sutartį, pvz.: Darbų pabaiga bus įforminta Darbų priėmimo protokolu, kurį pasirašys abi šalys iš karto po darbų priėmimo. Į darbų protokolą bus įtraukiama: darbų trūkumų bei defektų išvardinimas bei jų pašalinimo terminai; atskirų darbų pavėluoto atlikimo įvertinimas; patikslinti darbų kiekiai darbų sąmatai ir kitiems darbams. Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę.
Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Šiuo atveju galioja sutartinės ar įstatyminės garantijos terminai ir rangovas privalo neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atlyginti užsakovui jų pašalinimo išlaidas.
Tačiau pažymėtina, jog visgi tam tikrais atvejais įstatymas leidžia užsakovui atsisakyti priimti darbus:
1) jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jų neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti;
2) įstatymais ar sutartimi yra nustatyti privalomi bandymai bei kontroliniai ir jų rezultatai yra neigiami;
3) rangovas praleido galutinį darbų atlikimo terminą ir dėl to darbų rezultatas užsakovui prarado prasmę.
1) jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jų neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti;
2) įstatymais ar sutartimi yra nustatyti privalomi bandymai bei kontroliniai ir jų rezultatai yra neigiami;
3) rangovas praleido galutinį darbų atlikimo terminą ir dėl to darbų rezultatas užsakovui prarado prasmę.
Po kol kas iki šios dienos nei įstatymas nei teismų praktika nenumato kitų galimybių, todėl visais kitais atvejais išlieka užsakovo pareiga priimti perduodamą darbų rezultatą ir darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti trūkumus.
Kai jau nustatyta, jog darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, neatitinka normatyvinių dokumentų ar yra su kitokiais trūkumais, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo:
1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;
2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;
3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;
2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;
3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
Be abejo, siekiant tolesnio tinkamo bei efektyvaus susitarimų vykdymo ir toliau išlieka svarbi šalių bendradarbiavimo pareiga – užsakovas turi sudaryti galimybes rangovui pačiam ištaisyti darbų trūkumus. Ir tik tada, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Įstatymai taip pat numato rangovui galimybę vietoj trūkumų pašalinimo neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma.
Atkreiptinas dėmesys, jog šiame „Praktinių patarimų“ numeryje pateikiama tik įstatyme įtvirtintų nuostatų analizė. Sutartyje šalys, nepažeisdamos imperatyviųjų įstatymo nuostatų, gali susitarti ir dėl kitokių defektų nustatymo, pretenzijų reiškimo ir jų šalinimo tvarkos, šalių atsakomybės sąlygų. Tačiau, netgi jei egzistuoja rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, jos neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo.
* * * * *
Šiame straipsnyje yra pateikti UAB „B & C Legal Service” teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „B & C Legal Service“ teisininkus.
* * * * *
Šiame straipsnyje yra pateikti UAB „B & C Legal Service” teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „B & C Legal Service“ teisininkus.