Pastaraisiais metais energijos poreikio augimas pastatams aušinti taikomas ir Šiaurės Europos klimato sąlygomis. Šį energijos poreikio augimą sąlygoja vis labiau populiarėjančios oro kondicionavimo sistemos.
Taikant oro kondicionavimą patalpose ir statiniuose sukuriamas ir palaikomas dirbtinis mikroklimatas. Tai yra svarbu tuomet kai natūralios ir mechaninės traukos vėdinimo sistemomis neįmanoma palaikyti patalpoje higienos ir technologinių normų numatytos oro temperatūros, santykinės drėgmės, judrumo ir švarumo.
Oro kondicionavimo sistemos įrengimo išlaidos visuomeniniuose pastatuose sudaro 8-12% visų statybos ir montavimo išlaidų, o eksploatavimo iki 30-50% bendrųjų pastatų eksploatacijos išlaidų. Todėl kondicionavimo sistemos naudotinos tik tada, kai jos būtinos higienos ar technologijos sumetimais, o pastato architektūra ir konstrukcija turi būti tokia, kad optimalius oro parametrus patalpose būtų galima palaikyti paprasčiausiomis priemonėmis. [1]
Atliktais tyrimais apskaičiuota, kad Europos Sąjungos šalyse yra virš 400 mln. m2 biuro patalpų, kuriose veikia oro kondicionavimo sistemos. Šiuo metu energijos suvartojimas yra intervalu nuo 100 iki 1000 kWh/m2, priklausomai nuo vietovės, vartojimo, operacijų laiko, pastato charakteristikų ir jų aptarnavimo tipo. Šaldymo poreikis, kuris šiuo metu yra padengiamas elektros energija, yra 15-20 kWh/m2 naujuose biurų pastatuose .[2]