Šią savaitę Europos Parlamentas pritarė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai laikotarpiu Ūkio ministerijos kuruotai ES viešųjų pirkimų reformai. Ši reforma įpareigos prekes, paslaugas ar darbus perkančias viešojo sektoriaus institucijas daugiau dėmesio skirti ne tik kainai, bet ir ekonominiam, aplinkosaugos ir socialiniam pagrįstumui.
Iki šiol taisyklės sudarė prielaidų dažniau rinktis pigiausią pasiūlymą. Europos Parlamento pateikiamais duomenimis, viešiesiems pirkimams ES išleidžiama iki 18 proc. bendrojo vidaus produkto (Lietuvoje atitinkamas rodiklis siekia iki 13 proc.). Taip pat pirmą kartą nustatytos taisyklės koncesijoms, kuriose pabrėžiama ES valstybių nevaržoma teisė apsispręsti, ar perkamiems darbams ir paslaugoms jos naudos nuosavus išteklius, ar kreipsis į privačias įmones.
„Prie ES viešųjų pirkimų modernizavimo skatinimo aktyviai prisidėjo ir Lietuva, 2013 m. antrąjį pusmetį pirmininkavusi ES Tarybai. Ūkio ministerijos iniciatyva Lietuva skatino diskusijas išmaniųjų viešųjų pirkimų tema, sėkmingai užbaigė derybas dėl viešųjų pirkimų direktyvų paketo, pasiekė bendrą sutarimą dėl elektroninių sąskaitų viešuosiuose pirkimuose direktyvos. Vilniuje 2013 m. liepą vykusioje Neformalioje Konkurencingumo Taryboje valstybių narių ministrai aptarė perėjimo prie visiškai elektroninių viešųjų pirkimų ES, taip pat ir elektroninių sąskaitų, svarbą siekiant modernizuoti viešąjį administravimą. Briuselyje surengta aukšto lygio konferencija „Viešojo administravimo modernizavimas: e-pirkimų ir e-sąskaitų reikšmė“, kurioje pristatyta Lietuvos patirtis elektroninių pirkimų srityje“, – sakė ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.
Siekdamos nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, viešojo sektoriaus institucijos, pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, turės vertinti ne tik kainą, bet ir daugiau dėmesio skirti aplinkosaugos, socialiniams aspektams, o taip pat teikiamų pasiūlymų kokybei ir siūlomų produktų kaštams per visą jų gyvavimo ciklą.
Naujosios taisyklės apriboja galimybę viešuosiuose pirkimuose dalyvauti įmonėms, pažeidusioms darbo įstatymus. Taip pat numato galimybę užsakovams reikalauti, kad tiekėjai iš anksto atskleistų subrangovus, tiesiogiai su jais atsiskaityti. Tai leis veiksmingiau kovoti su socialiniu dempingu ir labiau užtikrinti darbuotojų teises.
Tikimasi, kad naujosiose direktyvose siūlomas Standartinis Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas supaprastins ir iki 80 proc. sumažins viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių administracinę naštą, nes kvalifikaciją įrodančius dokumentus turės pateikti tik konkurso nugalėtojas. Tai palengvins mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
Sprendžiama aktuali problema dėl tų tiekėjų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, kurie su dideliais arba nuolatiniais trūkumais vykdė ankstesnes sutartis. Naujosiose direktyvose leidžiama atmesti tokių tiekėjų pasiūlymus.
Įtvirtintos ir kitos ES viešųjų pirkimų naujovės. Valstybės narės įpareigojamos pereiti prie elektroninio komunikavimo atliekant viešuosius pirkimus – viešųjų pirkimų skelbimai, konkurso sąlygos, tiekėjų pasiūlymai, susirašinėjimo dokumentai turės būti teikiami tik elektroninėmis ryšio priemonėmis. Įtvirtinamos viešųjų pirkimų reguliavimo išimtys, leidžiančios netaikyti direktyvos vidaus sandoriams ir viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimui. Nustatoma atvejų, kai leidžiama keisti sudarytas viešųjų pirkimų sutartis ir kt.
Taip pat numatyta atskira viešųjų pirkimų procedūra, skirta naujoviškiems sprendimams paskatinti. Inovacijų partnerystė leis viešojo sektoriaus institucijoms skelbti viešųjų pirkimų konkursus inovatyvių sprendimų paieškai.
Įsigaliojus Europos Parlamente patvirtintoms Bendrosioms viešųjų pirkimų taisyklėms, visos ES valstybės turės per dvejus metus jas perkelti į savo teisę. Pasitelkus visų viešaisiais pirkimais suinteresuotų institucijų atstovus, Lietuvoje numatyta suburti darbo grupę, kuri padėtų rengti nacionalinius teisės aktus, įgyvendinančius naująsias viešųjų pirkimų direktyvas.
Daugiau info:
www.ukmin.lt
www.ukmin.lt