Lietuvoje yra nemažai įvairios produkcijos gamintojų. Dauguma teigia, kad jų gaminiai yra puikios kokybės ir atitinka visus Europos Sąjungos (ES) standartų reikalavimus. Panašiai manė ir UAB „Eneka“, gaminančios lietaus nuotekoms valyti skirtus gaminius – naftos skirtuvus „Sepko“, – specialistai. Tam buvo rimtas pagrindas – įmonė naudojo partnerių Vakaruose patentuotus ir praktiškai patikrintus elementus, todėl jautėsi saugi. Pasitikėjimą savo jėgomis skatino ir lyginimas su kitų įmonių gaminiais, kuriuose naudojami gerokai primityvesni elementai: jeigu jau tie paprastučiai gaminiai gana gerai atskiria naftos produktus, tai „Sepko“ gamintojai tuo labiau turėtų būti ramūs.
Nebandysi – nežinosi
Ramybė baigėsi, įsiteisėjus reikalavimui, kad naftos skirtuvai atitiktų ES standarto LST EN 858-1 normas. Įrodyti tokį atitikimą galima tik išbandžius gaminamus įrenginius, laikantis minėtame standarte smulkmeniškai aprašytų procedūrų. Įrenginiams išbandyti reikia dirbtinai sukurti sąlygas, panašias į tas, kokios yra požeminiuose vamzdynuose – per testuojamus įrenginius turi tekėti vandens srautas, prilygstantis nemažam upeliui, o į tą srautą dar reikia nuolat pilti tiksliai dozuotą naftos produktų (standarto reikalavimus geriausiai atitinka dyzelinas) kiekį. Tokį „upelį“ galima įsirengti patiems arba vežti savo gaminius (o jų turi būti nemažai, nes reikalaujama testuoti skirtingo našumo skirtuvus atskirai) į tyrimo poligonus, pavyzdžiui, Vokietijoje.
Įvertinę visus argumentus, „Eneka“ specialistai nutarė testavimo sąlygas susikurti savo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerinės ekologijos katedros mokslininkų jėgomis. Įmonės kieme išdygo įmantrus rezervuarų ir vamzdynų mazgas, leidžiantis per testuojamą įrenginį praleisti tiksliai dozuotą vandens srautą, kiekvienam litrui vandens dar įpilant standarto sąlygose nurodytus 5 ml dyzelino. Reikalavimuose išdėstyta, kad vandens sraute už įrenginio turi likti ne daugiau kaip 5 mg/l naftos produkto, t. y. per 3–4 minutes (tiek vanduo užtrunka skirtuve) naftos produkto kiekis vandenyje turi sumažėti ne mažiau kaip 850 kartų!
Griežti reikalavimai – geri rezultatai
Testavimą atliko KTU Aplinkos inžinerinės ekologijos katedros specialistai, vadovaujami docento Viktoro Račio. Nors ir pasitikėjome mūsų naudojamais koalescenciniais blokais, pirmieji testavimo rezultatai nuvylė. Supratome, kad nepakanka vien tik įmontuoti gerų sudedamųjų dalių – reikia atsižvelgti į dar daug smulkių detalių, lemiančių vandens srauto tėkmę, jo tekėjimą per koalescencinę medžiagą, tinkamą nukreipimą išėjimo atvamzdžio link ir kt. Kai kurių parametrų įrenginius teko tobulinti net po kelis kartus, kol pavyko „išspausti“ rezultatą, tenkinantį griežtuosius ES reikalavimus.
Dabar galime ne tik žodžiais, bet ir dokumentais patvirtinti, kad UAB „Eneka“ gaminami naftos skirtuvai „Sepko“ tikrai atitinka LST EN 858-1 reikalavimus! Mūsų žiniomis, tarp Lietuvos gamintojų esame vieninteliai, praėję šį nelengvą bandymų kelią ir įgiję teisę žymėti gaminius CE ženklu.
Tvirtumas – vertybė
Tad koks tas kruopščiai bandytas įrenginys „Sepko“? Pirmasis ypatumas – tvirti rezervuarų korpusai, gaminami iš dideles apkrovas atlaikančios dvisienės medžiagos. Ji leidžia šiuos skirtuvus naudoti labai universaliai: juos drąsiai galima užkasti giliai po žeme ir nenaudoti papildomų tvirtinimo priemonių, įrengiant rezervuarus ten, kur galimos nemažos mechaninės grunto apkrovos (pavyzdžiui, po važiuojamąja kelio dalimi). Kitas pranašumas – purvo sodintuvas gali būti įrengiamas tame pačiame korpuse. Tai labai sumažina bendrą komplekto kainą ir transporto bei montavimo darbų išlaidas. Pagal konkrečias objekto ypatybes, sodintuvų dydis gali būti skaičiuojamas dauginant nominalaus srauto (NS) reikšmę litrais per sekundę iš 100, 200 arba 300.
Pagauti ir sulaikyti
Be abejonės, svarbiausi procesai vyksta naftos skirtuvo viduje. Ten įmontuotos įrangos paskirtis – atskirti ir sulaikyti naftos produktus, esančius vandens sraute. Modernių naftos skirtuvų tikslas – padaryti taip, kad naftos produktų iškilimo procesas vyktų greitai ir nedidelio tūrio įrenginiuose. Didžiausia šio proceso problema – maži lengvo produkto lašeliai kyla daug lėčiau už didelius. Teorinis tokio reiškinio pagrindas – Stokso dėsnis, įrodantis kvadratinę priklausomybę tarp lašelio dydžio ir jo kilimo greičio. O tai reiškia, kad, pavyzdžiui, dvigubai didesnis lašelis kils keturis kartus greičiau. Norint pagreitinti lašelių kilimą ir atskyrimą, reikia rasti būdą, kaip juos sustambinti. Šiam tikslui naudojami iš oleofilinės (naftos produktus pritraukiančios) medžiagos pagaminti koalescenciniai moduliai, skatinantys lašelių susiliejimą. Mūsų naudojami naujausi moduliai išsiskiria tuo, kad jų elementų paviršiaus plotas daugiau kaip keturis kartus viršija iki šiol naudotų konstrukcijų paviršiaus plotą (net iki 450 m²/m³). Naftos produktais užterštam vandens srautui tekant per tokius modulius, kiekvienam teršalo lašeliui praktiškai nėra galimybės išvengti susilietimo su oleofilinės medžiagos paviršiumi. Prisilietęs prie šio paviršiaus, lašelis prikimba ir lieka ten tol, kol su juo susilieja kiti lašeliai. Lašeliui stambėjant, didėja jo kilimo greitis ir, šliauždamas modulio stiebeliu, jis iškyla į paviršių ir nebegali nuplaukti toliau su vandens srautu.
Dar vienas šių modulių pranašumas – jie neužsikemša mechaniniais teršalais. Vandens sraute plaukiančios dumblo dalelės arba nesunkiai prasibrauna pro modulio plyšelius (apie 6 mm), arba, prikibusios prie modulio konstrukcijos elementų, nušliaužia žemyn į rezervuaro dugną. Nėra jokio pavojaus, kad teršalai užlipins siauriausias koalescencinės medžiagos vietas, kaip dažnai nutinka naudojant įvairias į kempinę panašias medžiagas.
Pagavai – neleisk pabėgti
Po to, kai beveik visi naftos produkto lašeliai, virtę stambiais lašais, spėja išplaukti į vandens paviršių, belieka užtikrinti, kad, susikaupus dideliam naftos produktų kiekiui, dalis jo neištekėtų kartu su valyto vandens srautu į kanalizaciją. Kad taip neįvyktų, „Sepko“ įrengiamas apsauginis plūdinis vožtuvas, kurio veikimo principas remiasi skirtingu vandens ir naftos produktų tankiu. Plūdė kartu su metaline „lėkšte“ pagaminama tokio svorio, kad vandenyje plauktų, o naftos produkte skęstų. Vandens paviršiuje kaupiantis atskirtiems naftos produktams, jų sluoksnis storėja, o plūdė kartu su vožtuvu leidžiasi žemyn. Kai sluoksnio storis pasiekia kritinę ribą, vožtuvas uždaro išėjimo atvamzdį. Užsidarius vožtuvui, vandens, kurio paviršiuje susikaupęs teršalų sluoksnis, lygis rezervuare kyla ir teršalai gali imti veržtis pro rezervuaro liuko dangtį. Nors tai ir nesmagu, tačiau daug geriau negu visiškai neleistinas nepastebėtas teršalų prasiveržimas į kanalizaciją. Yra ir kita galimybė išvengti teršalų prasiveržimo. Daugelis vartotojų įsigyja specialius lygio indikatorius, matuojančius susikaupusių teršalų sluoksnio storį ir, pasiekus nustatytą kritinį lygį, siunčiančių signalą į pultą.
Daug kalbėta apie įstojimo į ES pranašumus. Besirūpinantieji gamtos išsaugojimu tikrai tam pritars – abejotinos kokybės įrangai, kuri, deja, iki šiol buvo diegiama daugelyje objektų, iškyla nauja kliūtis – reikalavimas paklusti ES taisyklėms. Lietuvos vandens telkiniams bus lengviau saugotis nuo teršėjų. Taip, kokybiška ir efektyvų valymą užtikrinanti įranga gali ir nebūti pigiausia. Nesant pakankamos kontrolės, kildavo daug pagundų suvilioti pirkėją žemesne kaina, pateikiant ne visai gerą daiktą. Griežti ES standartai pakėlė kokybės reikalavimų kartelę į tokį aukštį, žemiau kurio leistis nebegalima. Tai naudinga visiems – juk už užterštą Tėvynės gamtą mūsų palikuonys nedovanotų.
Rimantas Plungė