Ekologija yra viena iš temų, kuriomis pastaruoju metu dažnai kalbama – daugelis, bent jau kartas nuo karto, apsiperka ūkininkų turguose ar renkasi natūralią, namuose gamintą kosmetiką.
Ar persikėlus gyventi į tokį namą pasikeitė Jūsų gyvenimo kokybė?
Šaudinis namas
Galbūt pradėjote riboti savo vartojimą ir pirkimą?
Kiekvienas kiek sąmoningesnis pilietis siekia riboti savo vartotojiškus poreikius, taip stipriai žalojančius mūsų žemę, nepriklausomai nuo to kur jis gyvena, mieste ar kaime, šiaudiniame name ar betoniniame. Kaip jau minėjau, pirmiausia pradeda keistis žmogaus suvokimas, koreguojasi jo vertybių sistema, o jau po to gyvenime tampa matomas ir jo elgesio pasireiškimas: maksimaliai ekologiškų bei gamtai draugiškų sprendimų priėmimas ar tai liestų vartojimą, gyvenamosios vietos pasirinkimą, būsto statybą, darbinės veiklos sritį ir t.t. Suprantama tai palietė ir mus.
Galbūt ūkininkaujate?
Mes nustojome pirkti nereikalingus daiktus, atsakingiau pradėjome žiūrėti į daugelį dalykų, tame tarpe ir į vartojamą maistą. Tapo aišku, kad tinkamo žmogaus organizmui maisto nenusipirksi net ir turėdamas daug pinigų, todėl savo užsiaugintas maistas tapo nebe prabanga, o būtinybe.
Šiandien apie ekologiją kalbama labai daug ir garsiai. Kodėl?
Iš vienos pusės, tai nuostabūs žmonės suvokę mūsų technokratinio pasaulio pražūtingą poveikį ne tik gamtai, bet ir mums patiems, mūsų fiziniam ir dvasiniam gerbūviui ir jie pradėjo skambinti pavojaus varpais. Tai užkabino daugelio žmonių širdis, kurie iškart griebėsi nors šiek tiek keisti savo įprastą gyvenimo eigą. Pradėjo domėtis sveikesniu maistu, sveikesne gyvenamąja aplinka. Tuo tarpu nedori verslininkai ėmė tuo naudotis, pastebėję, kad uždėję žodelį ar simbolį kiek priartinantį žmogišką mintį prie ekologijos, galėjo ženkliai pabranginti savo produktą. Todėl buvo pradėta imtis įvairių vartotojų apsaugos priemonių, tame tarpe ir sertifikavimo.
Rinkos ekonomikos ir žiaurios konkurencijos sąlygomis bet kokį šventą dalyką galimą paversti mėšlo krūva ir bet kokį mėšlą „prastumti“ kaip neįkainojamą dalyką. Panašiai vyksta ir su ekologija, kai šio termino įvairus interpretavimas gerokai sumenkino jo tikrąją vertę. Šiandieną jūs gausite nusipirkti „ekologišką“ putplastį, ekologiškas dešimtis kartų besiplečiančias putas ir krūvą kitų toksiškų ir gamtą teršiančių „ekologiškų“ produktų.
Ar medžiagos tikrinamos, sertifikuojamos?
Nebūkime naivūs manydami, kad sertifikavimas pajėgus mus apsaugoti nuo sukčiavimo. Todėl aš pasitikiu tik tuo ką matau ir tai ką pažįstu. Aš matau ūkininkų užaugintus ir nukultus javus, aš matau miške užaugusį ir nupjautą medį, aš matau savo paties ar kaimyno užaugintą daržovę, aš matau mano paties iškastą molį. Ką man apie šiuos produktus gali pasakyti sertifikatas, ko aš apie juos nežinau. Tai yra natūralūs, tiesiai iš gamtos paimti produktai, didesnės ekologijos jus niekur nerasite. Aišku, 100 procentinės ekologijos ir čia nerasime, nes javus purškia, medžius pjauna naudojant benziną ir tepalus.
Kiek ekologijos šiaudiniuose namuose?
Statant šiaudinį namą jūs įkalsite vinį ir tai jau bus mažiau ekologiška nei jei sujungimams naudotumėte medinius kaiščius. Ekologijos jūsų name, kaip ir gyvenime, gali būti nuo 1 procento iki tiek, kiek leidžia ta gyvenamoji aplinka nuo kurios mes visi esame priklausomi. Tačiau jei mes pasirenkame kiek įmanoma šiai dienai ekologiškesnį sprendimą, mes tikrai prisidedame prie švaresnės ateities. Ir šiaudiniai namai yra šiai dienai pats ekologiškiausias variantas.
Vedate praktinius seminarus ir mokymus. Ar jaučiate didėjantį susidomėjimą?
Seminarai ir praktiniai užsiėmimai tampa vis aktualesni. Iš šio užsiėmimo dar nepragyvenčiau, tačiau jei į metus susiburia dvi - trys grupės interesantų, manau, kad Lietuvos sąlygomis tai gana neblogas rezultatas. Be to praktinių užsiėmimų organizavimas gana sudėtingas procesas, dažnai sunku suburti visus norinčius į vieną vietą ir vienu metu. Todėl labai dažnai tenka konsultuoti žmones individualiai, o tokių konsultacijų tenka pravesti kartą ar kelis kartus per savaitę ir tai, manau, parodo tikrąsias susidomėjimo tendencijas.
Kas skatina žmones rinktis būtent tokį gyvenimo būdą?
Pastaruoju metu Lietuvos žmonėse jaučiu bundančią mūsų senolių dvasią ir išmintį. Jaučiu mažėjantį godumą, kurį keičia išmintingas smalsumas bei atvirumas. Žmonės vis labiau stengiasi savo gyvendinamąją aplinką paversti maksimaliai harmoninga, draugiška gamtai, atgaiva kūnui ir sielai.
Kokie tai žmonės?
Be abejo, tokius sprendimus priima savo dvasiniams poreikiams neabejingi žmonės, kurių skaičius nuolatos auga ir tai jau ne vien vargani „keistuoliai“ ar „baltos varnos“, dabar tai jau ir rimti mokslininkai, inteligentai, turtingi bei visuomenėje žinomi asmenys.
Koks Jūsų požiūris į miestą?
Miestas niekada nebuvo tinkama terpė gyventi žmonėms. Miestai pačioje pradžioje tebuvo vietos, kur rinkdavosi gamtoje, savo sodybose gyvenantys žmonės bendroms šventėms, bendriems reikalams spręsti. Suprantama, kad gyvenančius mieste žmones lengviau kontroliuoti, daryti jiems norimą poveikį bei siekti daugelio kitų savanaudiškų tikslų. Žmogus yra atitolinamas nuo gyvosios aplinkos, įmetamas į dirbtinį pasaulį, kuriame nėra vietos jo dvasinei savirealizacijai.
Kokia ekologijos mieste ateitis?
Prasidėjęs šalyje dvasinis ir ekologinis atgimimas mus pastato prieš esamos santvarkos faktą, su kuriuo tenka taikytis, derintis ir švelniai keisti norimo tikslo link. Visi suprantam, kad esame komfortiško ir patogaus gyvenimo įkaitai, todėl patys sudarome sąlygas miesto gyvybingumui ir plėtrai, todėl daugelis ekologinių iniciatyvų, be abejonės, bus nukreipti į miesto žmogų.
Jūs prisidėjote prie ekologinio projekto „BeePart“ Pilaitėje. Ar manote, kad panašūs projektai turi šansų populiarėti Lietuvoje?