Gyventojų požiūris į daugiabučių renovaciją po truputį keičiasi. Dar prieš dvejus metus Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo institutas nustatė, kad 2010–2011 m. privalomai renovacijai nepritarė pusė Lietuvos gyventojų, o pritarė mažiau nei 15 proc. Pakartojus tyrimą šiemet, nustatyta, kad privalomai renovacijai vis dar nepritaria keturi iš dešimties gyventojų, tačiau smarkiai išaugo pritariančiųjų skaičius, kurių procentas išaugo iki 25 proc.
Nepaisant šių visuomenės nuomonės pokyčių, vis dar daug gyventojų neturi nuomonės ir lieka abejingi privalomai namų renovacijai. Prieš porą metų tokių gyventojų šalyje buvo 19,6 proc., šių metų pradžioje – 23,9 proc.
Nors pritariančiųjų gyventojų skaičius privalomai namų renovacijai per porą metų išaugo 10,2 proc. punkto, vis dėlto padaugėjo ir abejojančių privaloma renovacija (4,3 proc. punkto).
Skeptiškiausi kauniečiai
Nepaisant šių visuomenės nuomonės pokyčių, vis dar daug gyventojų neturi nuomonės ir lieka abejingi privalomai namų renovacijai. Prieš porą metų tokių gyventojų šalyje buvo 19,6 proc., šių metų pradžioje – 23,9 proc.
Nors pritariančiųjų gyventojų skaičius privalomai namų renovacijai per porą metų išaugo 10,2 proc. punkto, vis dėlto padaugėjo ir abejojančių privaloma renovacija (4,3 proc. punkto).
Skeptiškiausi kauniečiai
KTU tyrimas atskleidė, kad didmiesčiuose pritarimas daugiabučių renovacijai yra aukštesnis nei kituose miestuose.
Pritarimas privalomai renovacijai didmiesčiuose – 30,3 proc., kituose miestuose – 27,7 porc., kaimo tipo vietovėse – 25 proc.
Analizuojant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojų nuomones, matyti, kad iš šių didmiesčių gyventojų renovacija labiausiai žavisi vilniečiai (38,9 proc.), skeptiškiausi – kauniečiai (privalomai renovacijai nepritaria 53,1 proc.).
Abejojančių daugiabučių namų renovacija daugiausia Šiauliuose (46,3 proc.).
KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto tyrimo autoriai taip pat pastebėjo, kad pritarimas daugiabučių renovacijai susijęs su pajamomis. Pritariančiųjų daug daugiau tarp tų, kurių vidutinės mėnesio pajamos, atskaičius mokymus, didesnės nei 1 tūkst. Lt.
Iš tų, kurių pajamos mažesnės, privalomai namų renovacijai, pritaria tik 24,5 proc.
Renovacijai pritartų 34 proc. gyventojų, kurių pajamos 1001–2000 Lt. 39,7 proc. – su 2001–3000 Lt pajamomis, 33,3 proc. gaunantys 3001–4000 Lt ir 24,9 proc., kurių asmeninės pajamos yra didesnės nei 4001 Lt.
Nepritaria vyresni ir gaunantys socialinę paramą
Taip pat pastebima, kad renovacijai mažiau pritariančių tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kuo vyresnis respondentas, tuo mažiau linkęs pritarti privalomai renovacijai. 20–29 m. gyventojų amžiaus grupėje renovacijai pritaria 42,6 proc., daugiausia nepritariančiųjų – 60 m. amžiaus grupėje.
Tyrimo apžvalgoje pabrėžiama, kad labiausiai pritarimas daugiabučių namų privalomai renovacijai susijęs su socialine padėtimi. Tarp gavusiųjų kokią nors socialinę išmoką (per paskutinius metus) 51,4 proc. nepritaria privalomai daugiabučių renovacijai.
Palyginus dirbančiuosius su bedarbiais, pensininkais ar asmenimis su negalia, pastarieji dvigubai mažiau linkę pritarti renovacijai.
Didžiausias pritarimas – tarp besimokančiųjų (42,5 proc.). Labiausiai nepritaria – bedarbiai (52,5 proc.), pensininkai (51,7 proc.) bei turintys negalią (53,3 proc.).
V. Serbenta: nepritaria, nes trūksta informacijos
Būsto energetikos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, dirbančio prie daugiabučių renovacijos projektų, teigimu, gyventojai priešinasi renovacijai, nes neturi pakankamai informacijos.
„Didmiesčių gyventojai daugiau gauna informacijos: kokiomis sąlygomis, kokiomis aplinkybėmis, kokie galimi rezultatai“, – tyrimą apie pritarimą daugiabučių renovacijai kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, taip pat logiškai galima paaiškinti mažesnes pajamas gaunančių gyventojų didesnį neigiamą nusiteikimą šiuo klausimu: „Gal finansinis pajėgumas regionuose yra mažesnis ir atitinkamai finansinio pajėgumo regiono gyventojai atsargiau žiūri į bet kokius investicinius projektus“.
Vis dėlto V. Serbenta netiki, kad Lietuvos gyventojai itin skeptiški daugiabučių renovacijos klausimu. Pasak jo, agentūrą ką tik pasiekė duomenys iš Marijampolės miesto. Savivaldybė paskelbė renovuosianti 16 namų, tačiau po to joje apsilankė dar 42 namų atstovai, kurie parodė norą, kad daugiabuti pakliūtų į šiuo metu vykdomą renovacijos programą.
Taip pat pašnekovas teigė, kad gyventojai turėtų pradėti optimistiškiau žiūrėti į renovaciją, kai bus pabaigti pirmieji projektai.
Be to, jis tiki, kad gyventojus baugina pats žodis „renovacija“, todėl stengiamasi kuo daugiau akcentuoti „energinio efektyvumo didinimo“ terminą.
V. Serbenta sakė pastebintis, kad pritarimas renovacijai kartu auga su didėjančiomis šildymo kainomis.
Pritarimas privalomai renovacijai didmiesčiuose – 30,3 proc., kituose miestuose – 27,7 porc., kaimo tipo vietovėse – 25 proc.
Analizuojant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojų nuomones, matyti, kad iš šių didmiesčių gyventojų renovacija labiausiai žavisi vilniečiai (38,9 proc.), skeptiškiausi – kauniečiai (privalomai renovacijai nepritaria 53,1 proc.).
Abejojančių daugiabučių namų renovacija daugiausia Šiauliuose (46,3 proc.).
KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto tyrimo autoriai taip pat pastebėjo, kad pritarimas daugiabučių renovacijai susijęs su pajamomis. Pritariančiųjų daug daugiau tarp tų, kurių vidutinės mėnesio pajamos, atskaičius mokymus, didesnės nei 1 tūkst. Lt.
Iš tų, kurių pajamos mažesnės, privalomai namų renovacijai, pritaria tik 24,5 proc.
Renovacijai pritartų 34 proc. gyventojų, kurių pajamos 1001–2000 Lt. 39,7 proc. – su 2001–3000 Lt pajamomis, 33,3 proc. gaunantys 3001–4000 Lt ir 24,9 proc., kurių asmeninės pajamos yra didesnės nei 4001 Lt.
Nepritaria vyresni ir gaunantys socialinę paramą
Taip pat pastebima, kad renovacijai mažiau pritariančių tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kuo vyresnis respondentas, tuo mažiau linkęs pritarti privalomai renovacijai. 20–29 m. gyventojų amžiaus grupėje renovacijai pritaria 42,6 proc., daugiausia nepritariančiųjų – 60 m. amžiaus grupėje.
Tyrimo apžvalgoje pabrėžiama, kad labiausiai pritarimas daugiabučių namų privalomai renovacijai susijęs su socialine padėtimi. Tarp gavusiųjų kokią nors socialinę išmoką (per paskutinius metus) 51,4 proc. nepritaria privalomai daugiabučių renovacijai.
Palyginus dirbančiuosius su bedarbiais, pensininkais ar asmenimis su negalia, pastarieji dvigubai mažiau linkę pritarti renovacijai.
Didžiausias pritarimas – tarp besimokančiųjų (42,5 proc.). Labiausiai nepritaria – bedarbiai (52,5 proc.), pensininkai (51,7 proc.) bei turintys negalią (53,3 proc.).
V. Serbenta: nepritaria, nes trūksta informacijos
Būsto energetikos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, dirbančio prie daugiabučių renovacijos projektų, teigimu, gyventojai priešinasi renovacijai, nes neturi pakankamai informacijos.
„Didmiesčių gyventojai daugiau gauna informacijos: kokiomis sąlygomis, kokiomis aplinkybėmis, kokie galimi rezultatai“, – tyrimą apie pritarimą daugiabučių renovacijai kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, taip pat logiškai galima paaiškinti mažesnes pajamas gaunančių gyventojų didesnį neigiamą nusiteikimą šiuo klausimu: „Gal finansinis pajėgumas regionuose yra mažesnis ir atitinkamai finansinio pajėgumo regiono gyventojai atsargiau žiūri į bet kokius investicinius projektus“.
Vis dėlto V. Serbenta netiki, kad Lietuvos gyventojai itin skeptiški daugiabučių renovacijos klausimu. Pasak jo, agentūrą ką tik pasiekė duomenys iš Marijampolės miesto. Savivaldybė paskelbė renovuosianti 16 namų, tačiau po to joje apsilankė dar 42 namų atstovai, kurie parodė norą, kad daugiabuti pakliūtų į šiuo metu vykdomą renovacijos programą.
Taip pat pašnekovas teigė, kad gyventojai turėtų pradėti optimistiškiau žiūrėti į renovaciją, kai bus pabaigti pirmieji projektai.
Be to, jis tiki, kad gyventojus baugina pats žodis „renovacija“, todėl stengiamasi kuo daugiau akcentuoti „energinio efektyvumo didinimo“ terminą.
V. Serbenta sakė pastebintis, kad pritarimas renovacijai kartu auga su didėjančiomis šildymo kainomis.