Pirmosios žinios apie kelius Lietuvoje aptinkamos jau XIII a. pabaigoje Livonijos kronikose. Aprašymuose minima apie 100 įvairių krypčių sauskelių. Be abejo, to meto keliai neturėjo kietosios dangos, tad pavasarį ir rudenį būdavo sunkiai pravažiuojami. XV a., plėtojantis ekonominiams ir prekybiniams ryšiams su kitais kraštais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė tapo svarbus tarptautinės reikšmės kelių centras. Iš Vilniaus buvo galima pasiekti Maskvą, Rygą, Karaliaučių, Kijevą. Iki Pirmojo pasaulinio karo jau buvo susikūręs gana tankus kelių tinklas, nors šiaurinėje krašto dalyje jis dar buvo netolygiai išsidėstęs. Kadangi karo veiksmai neaplenkė ir Lietuvos, smarkiai nukentėjo kelių ūkis, buvo sugriauta daug tiltų. Tik nedidelė dalis kelių turėjo kietąją dangą. Kelių su danga ilgis, tenkantis 100 kv. m teritorijos, palyginti, pavyzdžiui, su Didžiosios Britanijos keliais, buvo mažesnis net 40 kartų. Tarpukariu nepriklausomos Lietuvos vyriausybė nuosekliai rūpinosi kelių ūkio plėtra, tačiau po Antrojo pasaulinio karo keliai vėl buvo nuniokoti. Per karą buvo masiškai sprogdinami tiltai ir keliai, plentus gadino armijos technika, o negausi kelių technika buvo išgrobstyta ir sunaikinta. Taigi visus darbus vėl teko pradėti iš naujo.
Sparti transporto tinklo plėtra Lietuvoje
1950 m. Lietuvoje asfaltu dengti buvo vos 200 km iš 20 000 km valstybinių kelių. Šiandien kietąją kelio dangą turinčių kelių ilgis siekia daugiau kaip 12 000 kilometrų. Per beveik šešiasdešimt metų buvo nutiesta apie 400 km aukštos techninės kategorijos kelių, įrengti 65 miestų ir miestelių aplinkkeliai. Per metus išasfaltuojama vidutiniškai 200 km kelių, rekonstruojami ir pertvarkomi nusidėvėję ruožai. Šiandien transporto tinklo plėtrai ir gerinimui skiriama itin daug dėmesio, juk tai viena iš prielaidų geresnei visuomenės gyvenimo kokybei užtikrinti, tai Europos bendrosios rinkos ir tranzito sistemos sudedamoji dalis. Transporto sistema gerinama ne tik plečiant kelių tinklą, bet ir tobulinant jau esamą, tiesiant naujas grandis tarp transeuropinio tinklo kelių, diegiant aplinkosaugos priemones, rūpinantis pėsčiųjų ir dviratininkų sauga. Lietuvai tenka prisitaikyti ir prie Europos Sąjungos techninių normų, pavyzdžiui, atliekamas magistralinių kelių važiuojamosios kelio dalies stiprinimas. Šiuo metu kelio norminė apkrova yra 10 t ašiai, o atlikus darbus sieks 11,5 tonos. Šių darbų reikia siekiant padidinti kelio dangos atsparumą susidėvėjimui, taigi – ir kelių laidumą.
Kelių projektavimo veteranai
Kalbant apie įmones, iš esmės prisidėjusias prie transporto tinklo kūrimo ir tobulinimo, svarbu paminėti daugiau kaip 50 metų šioje srityje dirbančią UAB „Kelprojektas“. Bendrovė projektuoja automobilių kelius, gatves, tiltus, visuomeninius ir gamybinius objektus, statybinių medžiagų karjerus, aplinkosaugos objektus, atlieka inžinerinius geologinius tyrinėjimus, sąmatinius skaičiavimus, projektų vykdymo priežiūrą, konsultuoja projektavimo ir statybos klausimais, kaupia ir platina techninę informaciją. Projektavimo bendrovėje veikia devyni skyriai – penki centrinėje būstinėje Kaune, kiti įkurti kaip atstovybės Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje. Pagal atliekamų darbų apimtis bendrovė yra viena iš didžiausių projektavimo organizacijų šalyje.
Įmonė yra kompleksinė, taigi bene visus darbus atlieka pati. Kaip pabrėžia UAB „Kelprojektas“ direktorius Romualdas Arvydas Janušas, itin didelis dėmesys skiriamas darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, technologijų atnaujinimui: „Šiuo metu vyksta kartų kaita, tad norime, kad pradedantiems darbinę veiklą jauniems žmonėms šios srities veteranai perduotų savo žinias. Iš šiandien pas mus dirbančių 220 darbuotojų bent pusė per metus siunčiami į tobulinimosi seminarus. Stengiamės investuoti į kokybę, nes būtent ji išskiria mus iš konkurentų.“ Dar 2006 m. bendrovėje buvo įdiegtos ISO 9001 kokybės valdymo ir ISO 14001 aplinkos valdymo sistemos. Darbuotojų patirtį papildo daug metų kaupiama gausi informacinė bazė.
Įmonės istorija – sparti plėtra ir laviravimas tarp permainų
Projektavimo įmonės veiklos pradžia laikoma 1956 m. lapkričio 1 d., kai buvo įkurta kontora „Lietautokelprojektas“. Augant projektavimo darbų apimtims, didėjo darbuotojų skaičius, o po trejų veiklos metų nuspręsta įkurti papildomus skyrius Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. 1965 m. įmonės pavadinimas pakeistas į Lietuvos valstybinį automobilių kelių tyrinėjimų ir projektavimo institutą, kuriame dirbo daugiau kaip 300 žmonių. Šiandienis projektavimo įmonės pavadinimas atsirado 1993 m., kai, vykstant privatizavimo procesui, atsiskyrė dalis padalinių. Pastarieji, susijungę su Organizacinio kelių statybos tresto padaliniu, sukūrė Transporto ir kelių tyrimo institutą, kiti – akcinę bendrovę „Kelprojektas“.
Mindaugo tilto projektas – vienintelis toks Lietuvoje
Per ilgus darbo metus įmonė prisidėjo prie daugelio išskirtinių projektų įgyvendinimo. Paprašytas įvardyti neįprasčiausius, bendrovės direktorius R. A. Janušas išskiria Karaliaus Mindaugo tilto Vilniuje statybą: „Šis tiltas, kurio projektą parengė mūsų įmonės Tiltų skyriaus inžinieriai Darius Žickis, Gintaras Bajoras ir Arvydas Čibirka (architektas – Vladas Treinys), pastatytas tikrai išskirtiniu būdu – visas tiltas sumontuotas krante ant specialių bėgių, vienas jo galas uždėtas ant pontonų ir visas tiltas nuplukdytas upe. Tai truko vos keturias valandas, taigi ryte tilto dar nebuvo, o po pietų Neries krantus jau jungė 101 m ilgio tiltas. Tai vienintelis tokiu būdu pastatytas tiltas Lietuvoje.“
Svarbus vaidmuo kuriant kelių infrastruktūrą
Nors bendrovėje dirbančių specialistų suprojektuotų kelių, tiltų, viadukų ar kitų objektų galima atrasti bene kiekvienoje mūsų šalies vietovėje, didžiausi projektai vykdomi mieste, kuriame įsikūrusi centrinė būstinė, Kaune, bei sostinėje. Kaip stambesnį projektą galima būtų išskirti Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukciją. 150 metų senumo tunelyje šiuo metu tiesiamas naujas bėgynas, įvedama signalinė sistema, elektra, įrengiami drenažai vandeniui nutekėti. Darbus planuojama baigti 2009 m., nes dėl geležinkelio stoties svarbos (vežami keleiviai ir prekės) negalima užtrukti ilgiau, darbai turi būti atliekami itin greitai ir profesionaliai.