Kaimo statybai – knyga apie Dzūkijos tradicinę architektūrą

Apie tradicinę Dzūkijos architektūrą ir kaip ją išlaikyti naujai statomuose pastatuose, pasakoja nauja knyga „Kaimo statyba. Dzūkija“.

Pagal projektą „Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogo parengimas ir pristatymas saugomose teritorijose“ bus išleisti penki tradicinės architektūros katalogai apie visus Lietuvos etnografinius regionus.

Projektą inicijavo ir vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, siekdama informuoti visuomenę apie Lietuvos senąją tradicinę architektūrą saugomose teritorijose, prisidėti prie jos išsaugojimo.
 

Iki šių metų vasaros numatoma parengti ir išleisti Vakarų Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionų tradicinės architektūros katalogus. Anksčiau yra išleistas katalogas „Kaimo statyba. Rytų Aukštaitija“.

Katalogai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba tiesiog norintiems statyti ar rekonstruoti sodybas, laikantis tradicijų. Leidiniai bus naudingi visiems, besidomintiems etnografiniais Lietuvos regionais bei tradicine architektūra. Kataloguose aiškiai ir suprantamai pateikta informacija, konkretūs projektiniai pasiūlymai, planai, spalviniai sprendimai, statybos technologijas ir kt., siūlomas patrauklesnis, patogesnis bei kūrybiškesnis būdas projektuoti ir statyti sodybas.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, važiuojant per Lietuvą neretai pamatysi įvairiausių spalvų stogų ir namų sienų: violetinių, rožinių, mėlynų ir kt.

„Taip anksčiau lietuviai niekuomet nedažydavo. Ne visi supranta, kas yra tradicinė architektūra. Tačiau vis dažniau prašo, kad jiems patartume, kaip jiems statyti, kaip pritaikyti moderniam namui kultūrines vertybes“, – sako tarnybos vadovė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rūpesčiu parengtą naują leidinį apie Dzūkijos kaimo statybą sudaro keturios dalys. Pirmoje apžvelgiama Dzūkijos tradicinės architektūros bruožai, antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos.

Nors dzūkų ūkiai menkesni, sodybos smulkesnės, tačiau jie išlaikė bendro kaimyniško gyvenimo įgūdžius. Gyvenamasis pastatas dzūkų žemėse vadintas pirkia, tik Lazdijų krašte – troba. Pagrindinis gyvenamasis būstas - tai viengalė arba dvigalė pirkia, pailgo stačiakampio plano su įėjimu iš šono į priemenę, per kurią patenkama į kitas patalpas. Įėjimas į pastatą – svarbi vieta, todėl būtent durys dekoruojamos nuo seno labiausiai paplitusiu vadinamuoju dvigubų lentelių būdu, sudarant eglučių ar rombų raštus. Gausiai puošiami ir langai – antlangiai, polangiai, langinės dažnoje Dzūkijos pirkioje yra ornamentuoti.

Plačiau katalogas „Kaimo statyba. Dzūkija“ bus pristatomas vasario 6 dieną Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje.
yra Kita
Kaimo kraštovaizdžio ateitis: daugiau klausimų nei atsakymų