Čekai nežino – džiaugtis ar nerimauti. Garsus Čekijos Karlovi Varųkurortas tapo pamėgta turistų iš Rusijos ir jos kaimynių vieta, čia jie atvyksta ne tik pailsėti, bet ir įsigyti nekilnojamojo turto.
XIV amžiaus kurortas Vakarų Bohemijoje nuo seno garsėja karštomis gydomojo vandens versmėmis. Petras I atvėrė Karlovi Varus savo tautiečiams, dabar jie čia plūste plūsta. Namų, viešbučių, restoranų pirkimo karštligė prasidėjo 1990-aisiais, o po 1998-ųjų krizės Rusijos turtuoliai dar aktyviau pinigus verčia nekilnojamuoju turtu.
Kurortas kinta – kavinukes ir cukraines keičia prabangios parduotuvės ir restoranai. Kainos, žinoma, kyla. Kai kuriems vietiniams nepatinka nauja rusų invazija.
„Daug rusiškų užrašų, aplink skamba rusų kalba. Ne visai kaip Maskvoje, bet skirtumas jau nedidelis“, – sako Romanas, turistas iš Kladno.
Miesto merijos duomenimis, investuotojai iš buvusios Sovietų Sąjungos kartu su partneriais čekais gali būti supirkę maždaug pusę Karlovi Varų nekilnojamojo turto. Nemažai atvykę atostogų, lieka čia gyventi. Atvykusiam iš Baltarusijos verslininkui Aleksejui Ružeinikovui lengviau kvėpuoti ne tik dėl tyro oro.
„Nesame jauni. Svarbiausia, ko reikia, – tai tyro oro, gryno vandens, gyventi nedideliame mieste, kur ramu, tylu. Čia jokių politinių krizių kaip Baltarusijoje, nejaučiame specialiųjų, saugumo tarnybų spaudimo kaip tėvynėje“, – teigia A. Ružeinikovas.Miesto valdžios duomenimis, Karlovi Varų kurorte visam laikui įsikūrę ne mažiau kaip 5 tūkst. rusakalbių, taip pat nemažos vietnamiečių, kinų, vokiečių bendruomenės.
„Nesame jauni. Svarbiausia, ko reikia, – tai tyro oro, gryno vandens, gyventi nedideliame mieste, kur ramu, tylu. Čia jokių politinių krizių kaip Baltarusijoje, nejaučiame specialiųjų, saugumo tarnybų spaudimo kaip tėvynėje“, – teigia A. Ružeinikovas.Miesto valdžios duomenimis, Karlovi Varų kurorte visam laikui įsikūrę ne mažiau kaip 5 tūkst. rusakalbių, taip pat nemažos vietnamiečių, kinų, vokiečių bendruomenės.