Euro įvedimas visada tiesiogiai veikia nekilnojamojo turto rinką. Ko tikėtis Lietuvai, žiūrint į eurą jau turinčių Latvijos ir Estijos patirtį? Kokie mitai NT rinkoje sklando belaukiant euro ir kiek jie pagrįsti?
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas pastebi: kiekvieną kartą prieš šaliai įsivedant eurą sukyla lūkesčiai apie didesnes ne tik kasdienių prekių, bet ir NT kainas. Ir reikia pripažinti, dėl to kainos šiek tiek ūgtels.
M.Kulbokas pripažįsta: nepamatuoti gyventojų lūkesčiai šiek tiek pakelia NT kainas.
„Tačiau įvedus eurą šalis išgyvena pagirias arba, kitaip pasakius, euro šoką: žmonės pamato, kad dėl pasikeitusios valiutos šeimos biudžetas sausį, palyginti su gruodžiu, tampa kiek labiau įtempti, todėl noras pirkti NT atšąla. Tuo pačiu mažėja ir lūkesčiai“, - kalba „Newsec“ atstovas.
Ar vertindami NT pokyčius Latvijos ir Estijos rinkoje galime spėti, kad to paties reikia laukti ir Lietuvoje? M.Kulbokas teigia, jog – ne. „Visos trys rinkos labai skirtingos, todėl tiesiogiai perimti patirties negalime, turėsime ją išgyventi ją patys“, - sako M.Kulbokas ir čia pat paaiškina, kodėl.
Lietuvoje NT dažniausiai perka vietos gyventojai, Rygoje – užsieniečiai. Čia veikia fenomenas, kad NT Latvijoje įsigijęs gyventojas įgauna teisę gyventi Šengeno zonoje. Pasinaudojančių šia teise skaičius auga geometrine progresija.
Talino būsto rinkoje taip pat vyrauja specifinis pirkėjas – suomiai. Anot M.Kulboko, suomiai aktyviai perka NT Taline ir taip sukelia kainas. Kadangi būsto kainos Helsinkyje ir Taline skiriasi 1,5-2 kartus, o iš vieno miesto į kitą greituoju keltu galima nusigauti per valandą, suomiai apsigyvena Taline, o savą būstą Helsinkyje išnuomoja.
M.Kulbokas pripažįsta: nepamatuoti gyventojų lūkesčiai šiek tiek pakelia NT kainas.
„Tačiau įvedus eurą šalis išgyvena pagirias arba, kitaip pasakius, euro šoką: žmonės pamato, kad dėl pasikeitusios valiutos šeimos biudžetas sausį, palyginti su gruodžiu, tampa kiek labiau įtempti, todėl noras pirkti NT atšąla. Tuo pačiu mažėja ir lūkesčiai“, - kalba „Newsec“ atstovas.
Ar vertindami NT pokyčius Latvijos ir Estijos rinkoje galime spėti, kad to paties reikia laukti ir Lietuvoje? M.Kulbokas teigia, jog – ne. „Visos trys rinkos labai skirtingos, todėl tiesiogiai perimti patirties negalime, turėsime ją išgyventi ją patys“, - sako M.Kulbokas ir čia pat paaiškina, kodėl.
Lietuvoje NT dažniausiai perka vietos gyventojai, Rygoje – užsieniečiai. Čia veikia fenomenas, kad NT Latvijoje įsigijęs gyventojas įgauna teisę gyventi Šengeno zonoje. Pasinaudojančių šia teise skaičius auga geometrine progresija.
Talino būsto rinkoje taip pat vyrauja specifinis pirkėjas – suomiai. Anot M.Kulboko, suomiai aktyviai perka NT Taline ir taip sukelia kainas. Kadangi būsto kainos Helsinkyje ir Taline skiriasi 1,5-2 kartus, o iš vieno miesto į kitą greituoju keltu galima nusigauti per valandą, suomiai apsigyvena Taline, o savą būstą Helsinkyje išnuomoja.
Daugiau info:
lrytas.lt
lrytas.lt