Kodėl Kuršių nerijoje kertamos kalnapušės?

Žiemą Kuršių nerijoje pradėti retinti kalnapušių plotai. Daugelis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų domisi, ar taip nebus padaryta žala unikaliai saugomai teritorijai? Kirtimai atliekami vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektu.

Šiame projekte didelis dėmesys skirtas istoriniams bei gamtiniams tyrimams ir nuspręsta mažinti perbrendusių kalnapušių plotus, kurie kelia gaisro pavojų.
XIX amžiaus pradžioje Kuršių nerijos kraštovaizdyje dominavo kopos. Dalis jų vėliau buvo užsodinta kalnapušėmis. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje šie miškai jau užėmė apie 60 procentų visos Kuršių nerijos teritorijos, o 2012 m. jų buvo beveik 73 proc.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušros Feser, nereikėtų baimintis, kad kertami senų kalnapušių didesni plotai. Per ateinantį dešimtmetį planuojama atkurti 300 ha kalnapušių paprastąja pušimi. 173 ha iškirstų plotų vėl bus atsodinama kalnapuše. Tai bus daroma ne anksčiau kaip praėjus metams po kirtimų, kai dirva pailsės. Specialistai jau turi paruošę tūkstančius kalnapušių sodinukų daigų.
Siekiant palaikyti atvirų erdvių kraštovaizdį, miškas nebus atkuriamas tik pamario ir kopų palvėse. Čia Kuršių nerijai bus sugrąžintas pirmykštis kraštovaizdis, kuris taip žavėjo rašytoją Tomą Maną. Miškas bus retinamas ir Bulvikio, Pervalkos, Preilos raguose. Tai daroma norint išryškinti unikalų šių teritorijų reljefą.
Šiuo metu rekreacinėse vietose šalia gyvenviečių yra vykdomi kraštovaizdžio formavimo kirtimai, kurių rezultatas – šviesūs, parkus primenantys miškai.
Naujajame Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projekte į miškininkystės klausimus buvo žiūrėta kiek plačiau, juos siejant su visa gamtine aplinka, biologine įvairove bei kultūros paveldu.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija užtikrino, kad miško kirtimo darbai bus vykdomi lėtai, atsakingai, fiksuojant pasikeitimus, stebint ir po penkerių metų tikslinant numatytus darbus.
Pagrįstai keliamas uždavinys, kad Pasaulio paveldo vertybių sąraše įrašyta Kuršių nerija, kaip kultūrinio kraštovaizdžio pavyzdys, toks išliktų ir ateityje.

Daugiau info:
Paulius Paulaitis
Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas
LR Aplinkos ministerija
864689813
p.paulaitis@am.lt

yra Kita
Kodėl griūva saugomi pastatai?