Sausio pabaigoje Lietuvos architektų sąjunga oficialiu vizitu lankėsi pas Kultūros ministrą Šarūną Birutį. Susitikime dalyvavo Lietuvos architektų sąjungos Tarybos nariai G. Blažiūnas, T. Balčiūnas, I. Kliobavičiūtė, G. Prikockis, R. Leitanaitė, Kauno skyriaus valdybos narys G.Balčytis ir Lietuvos rūmų pirmininkas J.Vaškevičius.
Kultūros ministras pastebėjo, jog kultūra šiuo metu yra nustumta į valstybinės strategijos paraštes. Tuo tarpu, akcentavo ministras, šalies ekonomiką galima sukurti ne pigiu darbu, o intelektualiu potencialu.
Architektų delegacija atkreipė ministro dėmesį, jog architektūra Kultūros ministerijoje nelaikoma reikšminga kultūros sritimi (tai iliustruoja ir faktai, jog ministerijoje nėra departamento ar pareigybės, atsakingo už architektūros – ne tik įtrauktos į kultūros paveldo sąrašus – sritį, bei tai, jog oficialiai Kultūros ministerijos kompetencijai architektūra nėra priskiriama). Kita vertus, Kultūros ministerija yra svarbiausia Lietuvos architektų sąjungos vykdomų architektūros reprezentacijos ir sklaidos projektų - parodų, konferencijų, kitų renginių, leidinių - rėmėja. Paminėtos ir kitos, jau kelis metus Kultūros ministerijai teiktos ir niekaip paramos nesulaukiančios iniciatyvos, kaip Lietuvos dalyvavimas Venecijos architektūros bienalėje bei Architektūros muziejaus veiklos atkūrimas.
Š. Birutis pritarė architektų nuomonei, jog iš esmės statybos proceso kokybę lemianti architektūra yra ne techninė, o kūrybinė, intelektualinė veikla, priklausanti kultūros sričiai, todėl ją būtų logiška priskirti Kultūros ministerijai.
Susitikime architektai ministrą supažindino su aktualiausiomis architektūrinėmis problemomis, kurių viena – viešųjų pirkimų sistemos sąlygojamas projektavimo kokybės degradavimas. Dabartinė viešųjų pirkimų sistema, kai pagrindinis projektuotojo atrankos kriterijus yra projektavimo darbų kaina, yra kenksmingas šalies ekonominiam augimui, stabdo inovacijas bei visiškai neužtikrina kuriamos aplinkos kokybės. Tačiau, LAS atstovų teigimu, viešųjų pirkimų sistemą galima sėkmingai suderinti su kokybiškos architektūros kriterijais, renkantis projektą įgyvendinimui. Išsivysčiusios, stabilios ekonomikos Europos šalys šioje srityje turi teigiamos patirties, kurią būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje – jų sistemas ir potencialų modelį Lietuvai sutarta pristatyti kituose LAS ir ministerijos susitikimuose. Kultūros ministras taip pat pastebėjo, jog į diskusijas apie viešuosius pirkimus būtų tikslinga įtraukti ir kitas atsakingas ministerijas (Aplinkos, Ūkio) bei konkurso organizatorius.
Architektų nuomone, apskritai derėtų imtis koordinuoti Kultūros ir Aplinkos ministerijų veiklas iš esmės: sujungti kol kas egzistuojančias 2 įstatymų bazes (paveldosaugos ir plėtros, projektavimo) į vieną ir bendradarbiauti rengiant teisės aktus, analizuojant jų įgyvendinimą, suteikiant projektavimo atestatus architektams. Susitikime dalyvavusi Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė atkreipė dėmesį, kad šiemet planuojama įteisinti 14 teisės aktų pakeitimų, kurie integruotų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbus į statybos procesą.
Kalbėdami apie nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir plėtros strategiją, architektai pasiūlė nuosekliai įgyvendinti pažangų požiūrį į paveldą – kad jo apsaugos sprendimai turi kartu nešti ir ekonominę, ir socialinę naudą - propaguojančias pernai metų pabaigoje patvirtintas Nacionalines kultūros paveldo apsaugos politikos gaires, sudarant ir vykdant kasmetinius veiksmų planus.