Apie lietuvišką lietų dainuojamos dainos, tačiau jis ne visada sukelia romantišką nuotaiką. Kartais tai virsta rimtomis problemomis. Visame pasaulyje statoma daug pastatų, įrengiami keliai, aikštės, betono krantinės ir kitokie įrenginiai, sandariai uždengiantys žemės paviršių. Kai palyja, vanduo pats turi ieškotis kelių, kad galėtų grįžti į savo tikrąjį prieglobstį – žemę. Vandens atskyrimas mūru, betonu ar asfaltu nuo didžiulių plotų žemės, į kurią anksčiau jis galėjo susigerti, sukelia daug bėdų – pavyzdžiui, potvynius miestuose, kai vanduo, nebetelpantis į betono ir mūro rėmus, plūsta į gatves ir aikštes. Prieš keletą metų visa Europa šiurpo nuo per televiziją transliuotų vaizdų iš potvynio apsemto Prahos zoologijos sodo.
Ne išimtis ir Lietuva. Nors potvyniai dar nekankina mūsų miestų, tas, kuriam nedažnai tenka važiuoti pagrindine Lietuvos transporto arterija – labiausiai apkrautu keliu Vilnius–Kaunas, – kaskart nustemba, matydamas per trumpą laiką iškilusius vis naujus statinius šalia šio kelio. Dažniausiai čia įsikuria stambūs objektai – krovinių terminalai. Panašūs vienos ar kitos paskirties objektai atsiranda daug kur, taip pat ir vietovėse, neturinčiose lietaus vandens nuvedimo vamzdynų. Sandėliai ar kitokie pastatai užima didelį, hektarais skaičiuojamą plotą. Asfaltuotos privažiavimo, automobilių stovėjimo ir manevravimo aikštelės – mažne antra tiek. Ant šių plotų užlijus lietui, per trumpą laiką susikaupia didžiulė vandens masė, kuri nei į pastatų stogą, nei į asfaltą nesusigers. Kur jai prasmegti? Juk galiojantys normatyvai įpareigoja sudaryti sąlygas nutekėti dideliam lietaus vandens kiekiui per labai trumpą laiką – 90 litrų per sekundę vienam hektarui per 20 minučių. O tai reiškia, kad stambesniame objekte turi būti numatyta vietos sutalpinti kokius 400–600 tūkst. ar daugiau litrų vandens. Įvertinant mūsų kraštui būdingas grunto ypatybes, užduotis labai rimta.
Tegul jis prasmenga... į infiltracijos blokus
Lengvi, bet stiprūs
Infiltracijos blokai buvo sukurti kaip tik tam, kad lietaus vanduo, vamzdžiais atitekėjęs į požeminę ertmę, per tam tikrą laiką galėtų susigerti į gruntą. Taupant brangų žemės plotą, Vokietijos įmonėje „Otto Graf GmbH“ buvo kuriama tokia šių blokų konstrukcija, kad požeminė ertmė galėtų būti įrengta po asfaltu ir neužimtų vietos, kurią galima išnaudoti kitiems svarbesniems tikslams. Tikslas pasiektas – tinkamai sumontuoti infiltracijos blokai gali būti įrengti po danga, kuria važinėja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkusis transportas. O tai reiškia, kad šiai priemonei naudoti visiškai nereikia ploto – blokai gali būti įrengiami po automobilių stovėjimo aikštele, įvažiavimo į įmonės teritoriją vieta, atvirų sandėlių teritorija.
Vienas infiltracijos blokas, iš tolo savo išvaizda primenantis plastikinę dėžę alaus buteliams sudėti, tesveria 15 kg. Be to, jis padarytas iš tvirtos medžiagos – polipropileno, – todėl gali atlaikyti net ir labai sunkią naštą. Dėl originalios kolonų konstrukcijos blokams net ir sunkvežimio svoris nebus per didelė apkrova. Tam tereikia parinkti reikiamą užpilamo grunto sluoksnio storį.
Ten, kur nevažinės sunkvežimiai, – tuneliai
Infiltracijos blokai puikiai tinka vandens nuleidimo problemai spręsti, tačiau jie turi vieną trūkumą. Parsigabenant tokius blokus, vežama labai daug oro, nes jų negalima sukrauti į sunkvežimį kitaip, negu jie bus montuojam po žeme. Juk blokų konstrukcijos elementai sudaro vos 5 proc. viso blokų tūrio! Šią problemą galima išspręsti infiltracijos blokus pakeičiant specialiai „Otto Graf GmbH“ specialistų sukonstruotais tuneliais. Jų negalima montuoti po danga, skirta sunkiojo transporto eismui, tačiau lengvieji automobiliai tuneliams nėra per sunkūs.
Ten, kur pakanka infiltracijos tunelius sudėti vienu aukštu ir nėra reikalo važinėti sunkvežimiams, įrangai pristatyti reikės daug mažiau transporto – ant vieno padėklo galima sudėti net 12 tūkst. litrų talpinančių tunelių elementų! Tunelių elementai sveria vos po 11 kg ir vienas su kitu sujungiami labai paprastai, panašiai kaip užsegant saugos diržą automobilyje. Sumontavus iš elementų (po 120 cm) reikiamo ilgio tunelį, jis abiejuose galuose uždaromas galinėmis plokštėmis ir apgaubiamas specialiu audiniu – geotekstile. Kad virš tunelio galėtų važiuoti ar stovėti lengvieji automobiliai, virš jo turi būti supiltas ne mažesnis kaip 50 cm žemės sluoksnis.
Kiek ir ko reikia?
Jeigu jau paaiškėjo, kad infiltracijos blokai arba tuneliai gali išspręsti problemas, tereikia sužinoti, kiek ir ko reikia, kad nepageidaujamas vanduo pradingtų ten, kur jam skirta. Šią užduotį gali padėti išspręsti UAB „Eneka“ specialistai, bendradarbiaujantys su šios srities lyderiais Vokietijoje – „Otto Graf GmbH“ inžinieriais. Tinkamiems infiltracijos įrenginiams parinkti reikia žinoti nelaidžiomis dangomis uždengtų plotų (pastatų stogai, asfaltu ar kita danga dengti plotai) dydžius, grunto, kuriame gali būti įrengta infiltracijos sistema, pobūdį ir gruntinio vandens lygį.
Deja, šis vandens pertekliaus šalinimo būdas nėra universalus – yra daugybė atvejų, kai tenka ieškoti kitų sprendimų. Infiltracijos sistemos negali būti įrengiamos vandeniui nelaidžiame molyje, arba kai gruntinis vanduo yra arti žemės paviršiaus. Infiltracijos blokai ar tuneliai gerai veiks tada, kai gruntinio vandens lygis bus bent metru žemiau už blokų apačią.
Montavimas – lyg žaidimas kaladėlėmis
Infiltracijos blokai ir tuneliai sukonstruoti taip, kad juos montuoti yra vienas malonumas. Blokai jungiami vienas su kitu visomis kryptimis (gali būti montuojami jungiant atskirus blokus galu ar šonu vieną prie kito arba keliais aukštais). Blokams jungti naudojamos patogios universalios jungiamosios detalės, dėl kurių montavimas tampa panašus į žaidimą kaladėlėmis. Kad blokai neužsiterštų dumblu iš juos supančio grunto, iš išorės jie dengiami geotekstile. Kitas galimo užteršimo šaltinis – purvas, patenkantis per vamzdyną. Su šiuo pavojumi galima susitvarkyti šulinyje, per kurį vanduo patenka į blokus, įrengiant specialius filtrus.
Tinka ir išvalytoms nuotekoms
Kur dėti lietaus vandens perteklių, atsirandantį liūčių metu, jau aptarėme. Tačiau infiltracijos blokai arba tuneliai taip pat gerai tinka ir dar vienam tikslui – išvalytoms nuotekoms išleisti. Juk esama daugybės objektų, kurių nuotekas tenka valyti vietiniais valymo įrenginiais. Tai ir pavieniai namai, esantys toli nuo kanalizacijos tinklų, vis populiarėjančios kaimo turizmo sodybos, pakelės kavinės, restoranai ar ištisos gyvenvietės. Ne visada galima rasti tinkamą vietą vandeniui išleisti, todėl infiltracijos blokai ar tuneliai gali būti geriausia išeitis. Naudojant tunelius ar blokus valytoms nuotekoms išleisti, išsprendžiama dar viena problema. Infiltracijos tunelius ar blokus galima įrengti ir aukščiau, negu vandens išbėgimo iš nuotekų valyklos lygis. Tokiu atveju, supylus reikiamo aukščio pylimą, galime išpumpuoti išvalytas nuotekas ir tose vietose, kur gruntinio vandens lygis labai aukštas.