Įpusėjus vasarai, paaiškėjo Lietuvos architektų sąjungos ir nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ buvusioje Lietuvos kino studijos teritorijoje skelbto urbanistinio ir architektūrinio konkurso laimėtojai. Teikianti platų architektūrinio projektavimo paslaugų spektrą „EGL studija“, bendradarbiaudama kartu su „2T studija“, tapo pirmosios vietos laimėtojos. Tai jau trečiasis jungtinis šių architektų grupių bandymas dalyvauti konkursuose, kuris pasirodė itin sėkmingas.
Idėjas pasiūlė pati aplinka
Arčiausiai Nemenčinės plento išsidėsčiusi dominuojanti ir reprezentatyvi komercinė kvartalo teritorija. Pastarąją su gyvenamąja zona sieja pėsčiųjų ir transporto ryšiai. Komercinę erdvę architektai suskirstė į tris dalis, iš kurių centrinė dominuoja. Po visa šios teritorijos dalimi suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Šių pastatų kompleksas taip pat tampa gyvenamojo kvartalo apsauga nuo triukšmo, sklindančio iš gatvės pusės.
Paprastos formos dengia sudėtingas technologijas
„Projektuodami pačius gyvenamuosius namus pabandėme naudoti nestandartinę schemą, kuri tokioje vietoje pritiko, – toliau dėstė G. Tunaitis, – namai sudaryti iš dviejų korpusų, kur laiptinė tapo jungiamuoju segmentu. Didžioji dauguma namų turi skirtingo aukščio korpusus, kurių vienas kolonomis pakeltas nuo žemės. Taip buvo išgauta papildoma erdvė, skirta socialinei veiklai, želdynams, vaikų žaidimo aikštelėms ir dviračių saugykloms.“ Neįprastai suformuoti ir pastatų fasadai: greta stiklinių balkonų, ant fasadų formuojamos želdinių grupės, kurios sudaro vertikalias žalias plokštumas išilgai pastato.
Kaip nurodė architektas G. Tunaitis: „Šių daugiabučių credo galėtų skambėti taip: pirma, nematyk, ką daro tavo kaimynas – namai išdėstyti taip, kad vienas kito atžvilgiu prasilenkia. Antra, išspręstas insoliacijos klausimas: visi namai pasukti Rytų ir Vakarų kryptimi. Tai užtikrina pakankamą saulės kiekį ir energetinį efektyvumą visiems namams. Trečia, „žalieji” fasadai – apželdinta ne tik dalis stogų, bet ir fasadų.“ Kadangi projektuojant buvo siekiama remtis ekologinės architektūros principais, pasirinktos natūralios ir statybinės, ir apdailos medžiagos (akmuo, medis ir stiklas).
„Mūsų užduotis buvo sukurti taupančius, savarankiškus namus. Todėl mūsų pasiūlyti daugiabučiai nepasižymi įmantriomis formomis. Kiek galima funkcionaliau sprendėme pačių butų klausimą. Ypatinga reikšmė šiame kvartale teko inžineriniams sprendimams“, – teigė architektas Linas Karmaza („EGL studija“). Naudojant alternatyvius energijos šaltinius, siekiama, kad gyventojams kuo labiau sumažėtų eksploatacijos sąnaudos. Todėl kiekvienoje pastatų grupėje ant aukštesnės dalies stogų bus projektuojamos saulės baterijos. Be to, nuo stogų surenkamas ir lietaus vanduo, kuris bus saugomas rezervuaruose. Juo bus laistomi vejos ir fasadų želdinimui auginami augalai. Taip pat kiekvienai pastatų grupei įrengiami į žemę įleidžiami konteineriai, skirti šiukšlėms rūšiuoti, antrinėms žaliavoms perdirbti.
Daug dėmesio architektai skyrė viešajai erdvei formuoti. Miškingos teritorijos sutvarkomos ir naudojamos kaip parkas, skirtas aktyviam ir pasyviam poilsiui. Mažesniuose, tarp pastatų grupių išsidėsčiusiuose skvereliuose įrengiamos želdinių kompozicijos, fontanai ir vaikų žaidimo aikštelės. Tai sukuria jaukią aplinką, skirtą ramesnei poilsio veiklai. Pėsčiųjų ir dviračių takai projekte sudaro tam tikrus ratus, kad kiekvienas individualiai pasirinktų trasos ilgį ir galėtų pasivaikščioti, bėgioti ar pasivažinėti dviračiu.