Lietuvos kinostudijos vietoje –unikalus verslo irgyvenamųjų namųkompleksas

Įpusėjus vasarai, paaiškėjo Lietuvos architektų sąjungos ir nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ buvusioje Lietuvos kino studijos teritorijoje skelbto urbanistinio ir architektūrinio konkurso laimėtojai. Teikianti platų architektūrinio projektavimo paslaugų spektrą „EGL studija“, bendradarbiaudama kartu su „2T studija“, tapo pirmosios vietos laimėtojos. Tai jau trečiasis jungtinis šių architektų grupių bandymas dalyvauti konkursuose, kuris pasirodė itin sėkmingas.

Idėjas pasiūlė pati aplinka

Miškingoje teritorijoje, kurią supa Turniškių miškai ir Šveicarijos parkas, Valakampių, Aukštagirio ir Tapelių draustiniai bei Nemenčinės miškų masyvas, daugiau nei pusę amžiaus veikusi Lietuvos kino kalvė – Lietuvos kino studija, kaip ir didžioji dauguma Vilniaus kino teatrų, turėjo užleisti savo poziciją naujajam, daugiafunkciam, verslo ir gyvenamųjų namų kompleksui.
 
„EGL studijos“ (L. Karmaza, G. Tunaitis, E. Žarkovskis, D. Zalagaitytė) ir „2T studijos“ (T. Jakovlevas, T. Umbrasas, A. Jatkiolas ir R. Kontvainis) architektų grupės rekomendavo šią, Antakalnio rajone esančią, iš visų pusių žalių ir miškingų plotų apsuptą, teritoriją urbanizuoti laikantis ekologinės architektūros principų. Architektai pasiūlė teritoriją suskirstyti į penkias aiškias zonas: komercinę, tris gyvenamąsias ir rekreacinę. Nors šios teritorijos turi aiškias ribas, tačiau dėl urbanistinių ryšių ir savitos architektūrinės stilistikos yra išsaugoma savitą struktūrą ir charakterį turinti erdvė.

Arčiausiai Nemenčinės plento išsidėsčiusi dominuojanti ir reprezentatyvi komercinė kvartalo teritorija. Pastarąją su gyvenamąja zona sieja pėsčiųjų ir transporto ryšiai. Komercinę erdvę architektai suskirstė į tris dalis, iš kurių centrinė dominuoja. Po visa šios teritorijos dalimi suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Šių pastatų kompleksas taip pat tampa gyvenamojo kvartalo apsauga nuo triukšmo, sklindančio iš gatvės pusės.

Gyvenamoji teritorija suskirstyta į nedidelius kvartalus. Kaip nurodė architektas Gediminas Tunaitis („EGL studija“): „Mes stengėmės, kad visos gyvenamųjų namų salos tarsi atkartotų esamų miškų masyvus.“ Nors architektai pasirinko vienodą pastatų stilistiką, kvartalų skiriamuoju ženklu tapo pastatų aukštumas. Visi 4–9 aukštų pastatai suskirstyti grupelėmis, į kurias įeina 2 ar 3 namai. Vakarinėje, ramiausioje aplinkoje, rekreacinės zonos pašonėje, projektuojama žemesnių gyvenamųjų namų grupė. Kitas gyvenamųjų namų segmentas, išsidėstęs teritorijos viduryje, ribojasi su komercinės paskirties teritorija. Aukščiausi gyvenamieji namai išsidėstę šiaurinėje teritorijos dalyje.
 
Architektai pasirūpino, kad būsimiems gyventojams nekiltų ir automobilių laikymo problemų. Tam po gyvenamaisiais namais įrengtos stovėjimo aikštelės. Greta namų sukurtos tik mažos salelės svečių ir taksi automobiliams.

Paprastos formos dengia sudėtingas technologijas

„Projektuodami pačius gyvenamuosius namus pabandėme naudoti nestandartinę schemą, kuri tokioje vietoje pritiko, – toliau dėstė G. Tunaitis, – namai sudaryti iš dviejų korpusų, kur laiptinė tapo jungiamuoju segmentu. Didžioji dauguma namų turi skirtingo aukščio korpusus, kurių vienas kolonomis pakeltas nuo žemės. Taip buvo išgauta papildoma erdvė, skirta socialinei veiklai, želdynams, vaikų žaidimo aikštelėms ir dviračių saugykloms.“ Neįprastai suformuoti ir pastatų fasadai: greta stiklinių balkonų, ant fasadų formuojamos želdinių grupės, kurios sudaro vertikalias žalias plokštumas išilgai pastato.

Kaip nurodė architektas G. Tunaitis: „Šių daugiabučių credo galėtų skambėti taip: pirma, nematyk, ką daro tavo kaimynas – namai išdėstyti taip, kad vienas kito atžvilgiu prasilenkia. Antra, išspręstas insoliacijos klausimas: visi namai pasukti Rytų ir Vakarų kryptimi. Tai užtikrina pakankamą saulės kiekį ir energetinį efektyvumą visiems namams. Trečia, „žalieji” fasadai – apželdinta ne tik dalis stogų, bet ir  fasadų.“ Kadangi projektuojant buvo siekiama remtis ekologinės architektūros principais, pasirinktos natūralios ir statybinės, ir apdailos medžiagos (akmuo, medis ir stiklas).

„Mūsų užduotis buvo sukurti taupančius, savarankiškus namus. Todėl mūsų pasiūlyti daugiabučiai nepasižymi įmantriomis formomis. Kiek galima funkcionaliau sprendėme pačių butų klausimą. Ypatinga reikšmė šiame kvartale teko inžineriniams sprendimams“, – teigė architektas Linas Karmaza („EGL studija“). Naudojant alternatyvius energijos šaltinius, siekiama, kad gyventojams kuo labiau sumažėtų eksploatacijos sąnaudos. Todėl kiekvienoje pastatų grupėje ant aukštesnės dalies stogų bus projektuojamos saulės baterijos. Be to, nuo stogų surenkamas ir lietaus vanduo, kuris bus saugomas rezervuaruose. Juo bus laistomi vejos ir fasadų želdinimui auginami augalai. Taip pat kiekvienai pastatų grupei įrengiami į žemę įleidžiami konteineriai, skirti šiukšlėms rūšiuoti, antrinėms žaliavoms perdirbti.

Daug dėmesio architektai skyrė viešajai erdvei formuoti. Miškingos teritorijos sutvarkomos ir naudojamos kaip parkas, skirtas aktyviam ir pasyviam poilsiui. Mažesniuose, tarp pastatų grupių išsidėsčiusiuose skvereliuose įrengiamos želdinių kompozicijos, fontanai ir vaikų žaidimo aikštelės. Tai sukuria jaukią aplinką, skirtą ramesnei poilsio veiklai. Pėsčiųjų ir dviračių takai projekte sudaro tam tikrus ratus, kad kiekvienas individualiai pasirinktų trasos ilgį ir galėtų pasivaikščioti, bėgioti ar pasivažinėti dviračiu.

„Šis projektas paskatino domėtis naujausiomis technologijomis, jų pritaikymu ir panaudojimu architektūroje. Kol kas Lietuvoje dar nėra nė vieno pastato, kuris galėtų kažkiek sumažinti eksploatacijos sąnaudas. Todėl tai analogų Lietuvoje neturintis projektas“, – pokalbį užbaigė architektas L. Karmaza.
yra Kita
Architektūra Lietuvai nereikalinga?