„Vaikydamiesi rožinę „namo su sodu“ viziją tapome miestiečiais kaime. Galvodami apie darnią miestų plėtrą, turime sudaryti žmonėms sąlygas grįžti į miestus, jų centrus.
Didžiausias potencialas glūdi čia esančiose apleistose, savo funkciją praradusiose, teritorijose, kurios yra tarsi nekilnojamojo turto rinkos "miegančiosios gražuolės“ laukiančios, kad jas surastų ir prikeltų naujam gyvenimui", - interviu "Lietuvos ryto" portalui sako VGTU docentė dr. Dalia Bardauskienė. Kokias požymiais galima apibūdinti darnią miestų plėtrą ir ar Lietuvos miestai šiuos kriterijus atitinka? Yra trys pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos galima spręsti, ar miestas, jo plėtra yra darni.
Pirma, darnus miestas turi būti kompaktiškas, o jame gyventi tam tikras, solidus, skaičius gyventojų. Antra, darniame mieste pastatai turi būti itin funkcionalūs, turime siekti, kad kiekvienas užstatytas žemės lopinėlis būtų kuo įvairiau panaudojamas. Pavyzdžiui, statomi namai ne tik su gyvenamąja, bet ir komercine funkcija – kavinėmis, restoranais, parduotuvėmis ir pan. Nuo to priklauso teritorijos gyvybingumas ir ekonominė vertė. Trečia, augdamas miestas turi vengti naudoti vis naujus gamtinius ir kultūrinius išteklius.
Pavyzdžiui, reikia stengtis neužstatyti įvairių parkų, gražių gamtinių teritorijų, o ieškoti miestuose jau esančių sklypų, kuriuos būtų galima gaivinti, priketi antram gyvenimui. Tokių - savo pirmykštę funkciją praradusių, apleistų - teritorijų mūsų miestuose dar yra labai daug. Kaip vertinate Lietuvos miestų vystymąsi? Mes paveldėjome gana kompaktiškus miestus, tačiau per paskutinius dešimtmečius juos išskaidėme, vaizdžiai tariant - "išdrabstėme". Tai lėmė nekoordinuota aktyvi priemiesčių plėtra. Žmonės tapo miestiečiais kaime - tikro kaimo gyvenimo jie negyvena, nes kasryt vyksta į darbą mieste, bet ir tikrais miestiečiais jau nebėra, kadangi priemiesčiuose nėra sukurta miesto infrastruktūra, nėra reikiamų paslaugų bei pramogų. Juokaudama sakau, kad Lietuvoje buvo vadovaujamasi "taškiniu" planavimu - kur žmogui ar NT vystytojui pavykdavo pigiau įsigyti žemės sklypą, ten ir buvo statoma. Žmonės tarsi vaikėsi rožinę "namo su sodu" viziją, statėsi dažnai ženkliai per didelius namus, nesvarstydami apie gyvenimo kokybę priemiesčiuose, apie tai, kaip reikės gyventi po kelerių metų, kai įkurtuvių euforija nuslūgs.
Vertinant viešąjį interesą, sparti priemiesčių plėtra yra žalinga, nes reikalauja daug investicijų į infrastruktūrą - reikia nutiesti kelius, kitas komunikacijas, užtikrinti policijos, medikų darbą, steigti naujas mokyklas ir vaikų darželius. Tam neekonomiškai naudojami visų mokesčių mokėtojų pinigai. Kaip turėtų būti ateityje vystomi Lietuvos miestai, kad situacija keistųsi? Turime sudaryti sąlygas žmonėms sugrįžti gyventi į miestus, jų centrus. Vienas didžiausių potencialų glūdi vadinamose "degraduojančiose" teritorijoje - tai pastatai, kurių pirminė funkcija nunyko ir jie liko apleisti. Pertvarkant jas į gyvenamąsias teritorijas, galima rinkai pasiūlyti, palyginus, įperkamų būstų ir tuo pačiu pagyvinti miesto kultūrinį gyvenimą.
Naujam gyvenimui prikelti statiniai ypač traukia jaunimą, aktyvius ir kūrybingus žmones, čia dažnai formuojasi tikri kūrybinių industrijų klasteriai. Be to, toks teritorijų atnaujinimas visiškai atitinka darnios plėtros principus - juk dažnai pastatų nereikia griauti, o tik juos atnaujinti. Šios teritorijos yra tarsi lobis, kurio dar neatradome, nes daugelis yra labai gerose, strategiškai patraukliose miestų vietose. Kokius tokios pertvarkos pavyzdžius galėtumėte paminėti? Viena sėkmingiausių tokios konversijos pavyzdžių Vilniuje yra Šiaurės miestelio atvejis. Svarbu, kad šis projektas buvo palaikomas ir globojamas savivaldybės, kuriai buvo perduotos valdymo teisės. Savivaldybė nutiesė gatves, reikiamas komunikacijas, todėl statytojai galėjo pasiūlyti, palyginus, nebrangius būstus ir teritorija tapo visavertė Žirmūnų gyvenamojo rajono dalimi.
Kitas sėkmingos konversijos pavyzdys yra prekybos centro "Panorama" statyba, tik šis projektas jau skirtas vien verslui, gyvenamoji erdvė miestiečiams nesukurta. Ko galėtume pasimokyti iš užsienio valstybių? Šiaurės miestelio Vilniuje vystymo modelis buvo sukurtas remiantis Kanados pavyzdžiu. Man pačiai teko lankytis Toronte ir domėtis miesto patirtimi. Toronte buvo įkurta Toronto ekonominės plėtros organizacija, kuriai buvo atiduota visa miesto uosto teritorija. Uosto funkcijos mieste nunyko ir ta teritorija buvo labai apleista, nesaugi. Organizacija turėjo paruošti viziją, ko reikia miestui, pritraukti vystytojus, investicijas. Lankydamasi mieste, grožėjausi, kokie ten - prie pat vandens - iškilo gražūs gyvenamieji namai kultūros ir pramogų objektai. Buvusi uosto vieta tapo ne tik patogia, bet ir prestižine vieta gyventi.
Kitas labai įdomus pavyzdys yra Eseno miestas Vokietijoje. Tai buvęs svarbus pramoninės centras su naftos, anglies, dujų ir metalo gamyklomis. Didžiulė teritorija, kurioje buvo gamyklos, yra itin išradingai pritaikyta gyventojų poreikiams - įrengti ne tik butai, bet ir muziejai, specialūs pasivaikščiojimo takai, kuriuose galima susipažinti su miesto istorija. Už šias inovacijas miestas netgi įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą - kaip sėkmingas pramoninio paveldo panaudojimas gyvenamosioms ir kultūrinėms reikmėms.
Kokį vaidmenį miestų plėtroje turėtų užimti valstybės politika? Be abejo, turėtų būti aiški valstybės politika ir vizija, nusakanti. kokia ateityje bus mūsų Lietuva: ar tai bus vienkiemių Lietuva, ar tokių "pasimetusių" nei kaimų, nei miestų Lietuva, su tokiomis "padrabstytomis", lyg varlės šokinėjimas pievoje, gyvenvietėmis, ar visgi sieksime darnios miestų plėtros. Turime pasirinkti tokį kelią, kokiu eidami, sukurtame tokius pat gražius miestus, kuriais žavimės Vakarų Europoje. Be to, tam turėtume skirt ir iš ES gaunamas lėšas: jas turime strategiškai panaudoti, sutelkti į miestus, kad vadovaudamiesi darnios plėtros principais kovotume su urbanistiniu sprogimu, kad tinkamai išvystytume miestuose esančias apleistas teritorijas - jas reikia konvertuoti, pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms. Galėtų būti sukurta ir speciali miestų atnaujinimo programa, iš dalies finansuojama ES lėšomis. Juk ES dokumentuose yra aiškiai deklaruojama, kad reikia siekti darnaus vystymosi, kad reikia nukreipti mūsų dėmesį ir pastangas į projektus miestų centruose, nes miestai yra kuriantys ekonominę vertę - daugiausia gerovės visgi gimsta miestuose.