Šiuo metu Neries baseine vykdomus vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo infrastruktūros rekonstrukcijos bei modernizavimo darbus planuojama baigti iki 2009 m. pabaigos. Pagal Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos finansuojamą projektą „Neries upės baseino investicinės programos I etapas“ vandentvarkos sektoriaus infrastruktūros rekonstrukcija ir modernizavimas vykdomi Zarasų, Molėtų, Utenos, Švenčionių, Ignalinos, Ukmergės, Širvintų, Vilniaus rajonuose, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybės teritorijose. Tačiau vienas iš šios programos įgyvendintų projektų jau šiandien patraukė visuomenės ir specialistų dėmesį. Tai technikos srities konsultacijų ir projektavimo srityje besispecializuojančios tarptautinės bendrovės UAB „Sweco BKG LSPI“ suprojektuota ir statybų paslaugas teikiančios UAB „Statovita“ specialistų pastatyta Švenčionėlių miesto nuotekų valykla.
Šio projekto autorius – UAB „Sweco BKG LSPI“ Vandenų padalinys, vadovaujamas bendrovės viceprezidento Vitolio Devoinio. Tai Švedijos ir Lietuvos kapitalo įmonė, dirbanti vandens tiekimo ir nuotekų bei atliekų tvarkymo srityse. Šiuo metu „Sweco BKG LSPI“ yra viena iš didžiausių Lietuvos bendrovių, dirbančių
aplinkosaugos srityje. Ji kartu su Skandinavijos partneriais dalyvavo rengiant stambių Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių nuotekų valymo įrenginių projektus, rekonstruojant Vilniaus nuotekų valyklą, o dabar šiuose objektuose tęsia darbus: toliau apdoroja iš nuotekų surinktą dumblą ir diegia deginimo įrenginius. UAB „Statovita“ specializuojasi vandenvalos įrenginių ir vandentvarkos inžinerinių tinklų statybos bei atnaujinimo srityse. Minėtini keli įmonės darbai: Vilniaus miesto nuotekų valyklos modernizavimas, Vilniaus miesto Antavilių ir Tuputiškių geriamojo vandens ruošyklų statyba, Vilniaus miesto vandentiekio apie 50 km tinklų įrengimas ir atnaujinimas. Įmonė atlieka bendruosius statybos darbus: įrengia tinklus, atnaujina vandentiekio vamzdynus, betonuoja.
Apie Švenčionėlių miesto nuotekų valyklą kalbamės su UAB „Sweco BKG LSPI“ projektų vadovu Eduardu Povilaičiu ir UAB „Statovita“ vadovu Edmundu Marozu.
Kodėl šis objektas susilaukė išskirtinio dėmesio?
E. P.: Švenčionėlių miesto nuotekų valykla – tai visiškai naujas požiūris į tokios paskirties projektų įgyvendinimą. Iki šiol mūsų šalyje vis dar vyrauja nuomonė, kad nuotekų valymo įrenginiai – padrikų, neišvaizdžių ir nemalonų kvapą skleidžiančių rezervuarų kompleksas. Tačiau įgyvendindami Švenčionėlių miesto nuotekų valyklos projektą norėjome parodyti, kad yra kur kas racionalesnių technologinių ir estetinių sprendimų. Rezultatas – uždaras, aplinkos estetinio vaizdo nedarkantis statinys, kurio viduje ir po juo kompaktiškai išdėstyta visa nuotekų valymo sistema, besileidžianti į šešių metrų gylį. Valykloje nuotekos keliauja per grotas, vėliau maišomos su veikliuoju dumblu, aeruojamos, nusodinamos, dumblas ištraukiamas ir švarus vanduo išleidžiamas. Dumblas tankinamas, sausinamas centrifugomis ir galų gale išvežamas. Toks sprendimas atitinka visus ES keliamus reikalavimus, šiame objekte taikėme vadinamuosius aeracinius periodiškai veikiančius biologinius nuotekų valymo reaktorius (Sequencing batch reactors, SBR).
Kokia naujovė leidžia vadinti šiuos nuotekų valymo įrenginius moderniais?
E. P.: Stengiamės nesivaikyti tipinių projektų, juk visuomet yra vietos tobulėti, taigi ir šį kartą, laimėję nuotekų valymo įrenginių projektavimo konkursą, nusprendėme užsakovams pasiūlyti modernesnį ir pažangesnį sprendimą. Panašų sprendimą kartu su UAB „Statovita“ specialistais jau buvome įgyvendinę Dubingių energetikų poilsio bazės teritorijoje. Pirmuoju atveju valymo įrenginių pajėgumas siekė vos 60 kub. m per parą, pastarosios bazės – jau 1 400 kub. metrų. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio projektas, todėl jį galima vadinti bandomuoju. Iki tol SBR technologija Lietuvoje nebuvo taikyta. Toks sprendimas Dubingiuose pasiteisino ir šiandien jau galvojame apie jo plėtojimą. SBR sistema labai lanksti, nes visų valymo fazių (anaerobinės, anoksinės ir aeracinės) trukmė gali būti lengvai keičiama ir reguliuojama. Todėl šio tipo įrenginiai gerai pritaikyti netolygių ir svyruojančių nuotekų debitams bei apkrovoms valyti. Šios technologijos sistema gali susidoroti su skirtingomis apkrovomis, priešingai negu klasikiniai aeraciniai įrenginiai, kurių visų zonų tūriai griežtai riboti. Kad dumblas galėtų mineralizuotis, jis gana ilgai turi išbūti vienoje vietoje. SBR biologinio nuotekų valymo procesai vyksta tam tikrais laiko intervalais vienoje ir paskui kitoje talpykloje. Nuotekos kaupiamos išlyginamoje talpykloje, kurį laiką tiekiamos į aerotanką ir maišomos su jame esančiais mikroorganizmais, kurie, norėdami maitintis ir kvėpuoti, iš nitritų ir nitratų išskiria deguonį, išardo junginį ir laisvam azotui leidžia pakilti į atmosferą. Kai mikroorganizmai pasisotina, jiemssudaromos ramybės sąlygos – nutraukiamas oro tiekimas ir sustabdomas maišymas.
Viena svarbiausių naujovių – visa nuotekų valymo sistema paslėpta po stogu, o visi vykstantys procesai suderinti tarpusavyje ir veikia harmoningai. Žmogaus įsikišimo prireikia tik gedimo atveju arba besikeičiant tam tikroms sąlygoms, kai reikia perprogramuoti įrangą.
Kas paskatino pasirinkti tokį sprendimą?
E. M.: Visų pirma įrenginys tikrai kompaktiškas ir užima gerokai mažiau vietos. Taikant tradicines nuotekų valymo technologijas, turi būti montuojamos vadinamosios grotos, kur sulaikomi stambūs objektai, ir smėliagaudės, kurioms atskirai statomos atviros talpyklos, užimančios ne mažai vietos. Iš smėliagaudžių nuotekos keliauja į atskiras talpyklas, kuriose atliekama tik viena funkcija – nusodinama pirmą kartą, vėliau – į aerotankus, kur vykdomi biologiniai apdorojimo procesai, tada – į atskiras talpyklas, kuriose nusodinama antrą kartą, ir pan. O taikant SBR technologiją visi būtini procesai vykdomi gerokai kompaktiškiau išdėstytose sudedamosiose sistemos dalyse. Palyginti su tradicinėmis technologijomis, šis sprendimas leidžia sutaupyti daugiau nei pusę įprastai nuotekų valymo įrenginių statyboms skirto ploto. Pavyzdžiui, Švenčionių miesto nuotekų valymo įrenginių statyboms buvo skirtas 1 ha žemės sklypas, o panaudojame tik 60 arų, t. y. tik 17 proc. statyboms skirto sklypo.
Be to, reikia paminėti, kad atviros valymo įrenginių sistemos ganėtinai jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus, žiemą jų eksploatacija tampa sudėtingesnė ir pan. Todėl šiuo atveju išvengiama tokio pobūdžio problemų, be to, sandarus statinys apsaugo aplinką nuo sklindančių nemalonių kvapų.
E. P.: Verta paminėti ir tai, kad iki šiol tradicinėse nuotekų valymo sistemose valymo proceso metu besikaupiantis smėlis buvo išpilamas tiesiog ant žemės, šalia valymo įrenginių. Šaltuoju metų laiku jis užšaldavo, o tokia „laboratorija“ išsiskirdavo ir itin neestetiška išvaizda. Šiose moderniose sistemose viskas apgalvota iki galo – smėlis keliauja į specialų konteinerį, surenkamas į specialius plastikinius maišus ir netrukus išgabenamas. Tai ne tik ekologijos, bet ir darbo kultūros reikalas.
Taip pat norėčiau paminėti, kad dėl specifinių klimato sąlygų ir dėl taupymo sumažėjusio karšto vandens naudojimo, esant nedideliems nuotekų kiekiams, vandens paviršius užšąla, todėl valymo procesai vyksta gerokai ilgiau. Kad nuotekų valymo įrenginiai galėtų tinkamai veikti, reikia ne žemesnės kaip 10
0C temperatūros, todėl atvirose
nuotekų valymo sistemose dažnai neišvengiama tokių problemų. O uždengtoje sistemoje panašių sutrikimų nėra, nes jos beveik nelemia išorės atmosfera. Nuo spaudimo iki 40
0C temperatūros įkaitęs tiekiamas oras lemia nuotekų temperatūrą ir efektyvų biologinių procesų metu susidarančio azoto, fosforo bei kitų biologinės kilmės taršalų šalinimą.
Iš kur atkeliavo ši idėja?
E. P.: Periodiškai veikiančios technologijos skaičiavimo metodika parengta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros mokslininkų, o inžinerinius sprendimus, nustatant talpyklų tūrius, konfigūraciją, išdėstymą, parenkant ir sukomponuojant įrangą, atliko UAB „Sweco BKG“ inžinieriai. Tokių sprendimų teko matyti Švedijoje, jie populiarūs ir šiaurinėje Lenkijos dalyje. Būtent iš jų ir pasiskolinome idėją, tačiau mūsų inžinerinis sprendimas kiek kitoks – įdėjome ir nemažą savo įnašą.
Ar tokio projekto įgyvendinimo kaina labai skiriasi nuo įprastų?
E. P.: Tradicinėms nuotekų valymo sistemoms įrengti tenka skirti didesnį žemės sklypą, prireikia daugiau jungiamųjų komunikacijų, būtinos atskiros talpyklos ir pan. Todėl natūralu, kad, pavyzdžiui, vamzdynui išvedžioti ir kitiems materialiems ištekliams skiriamos sąnaudos tradicinėse sistemose kiek didesnės nei tuo atveju, kai valymo talpyklų sienutės glaudžiasi vienos su kitomis.
E. M.: Kita vertus, tradiciniai nuotekų valymo įrenginiai nedengiami, todėl šiuo atveju dengimas kiek pabrangina statybos darbus, tačiau kiti pranašumai leidžia taupyti. Pavyzdžiui, toks sprendimas gerokai patrauklesnis kalbant apie eksploatavimo išlaidas ir patikimesnis žymių nuotekų debito svyravimo atžvilgiu. Puikus pavyzdys – mūsų įvykdytas projektas Dubingių energetikų poilsio bazėje. Iki tol bazėje didžiausia problema buvo tai, kad poilsiavietė daugiausia dirba savaitgaliais, kai suvažiuoja šimtai žmonių, o kitu metu čia gyvena tik aptarnaujamasis personalas, tad pritaikyti prie tokių debito svyravimų įprastus nuotekų valymo įrenginius būtų labai sudėtinga. O šios nuotekų valymo sistemos automatizuotos, jų darbo režimas gali būti keičiamas atsižvelgiant į nuotekų kiekį bei kitas kintančias sąlygas. Be to, gerokai sumažinamos elektros energijos sąnaudos.
Ar tokių modernių technologijų diegimas neapsunkina statybos darbų?
E. M.: Iš esmės statybų darbai menkai tepriklauso nuo talpyklų konfigūracijos. Vienas esminių skirtumų yra tai, kad reikia monolitinės gelžbetoninės
perdangos. Visa kita atliekama net paprasčiau nei diegiant tradicinius sprendimus. Pavyzdžiui, smėliagaudės čia montuojamos kartu su grotomis, ko iki šiol Lietuvoje niekas nedarė. Taip išvengiama įprastų sudėtingų
betonavimo darbų, paspartinami
statybų darbai ir, svarbiausia, patobulinamas pats valymo procesas.
