Sovietinę Baltijos šalių architektūrą, dizainą ir meną Vilniuje pristatys dvi parodos, penktadienį atidaromos Nacionalinėje dailės galerijoje.
Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ ir „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960–1980 m.“ rengiamos bendradarbiaujant Talino, Rygos ir Vilniaus parodų kuratoriams.
Dar daugelio prisiminimuose gyva sovietinio laikotarpio Baltijos šalių dailė, dizainas ir architektūra pamažu virsta istorija. Paroda „Modernizacija“, pasak rengėjų, siekiama išryškinti šį į praeitį grimztantį Estijos, Latvijos ir Lietuvos modernios kultūros segmentą, įtraukti jį į pokarinės Europos techninės, socialinės ir kultūrinės modernizacijos kontekstą, praplečiant ryšių tarp Rytų ir Vakarų bei idėjų apykaitos tarp centro ir periferijos sampratą.
Inkorporuotos į Sovietų Sąjungą trys Baltijos šalys iš dalies išsaugojo senojo gyvenimo būdo elementus, kultūrinę atmintį ir puikavosi išskirtiniu „artimųjų Vakarų“ įvaizdžiu. Periferinis Pabaltijys į Sovietų Sąjungą, šaltojo karo metais su Vakarais konkuravusią dėl centro ir periferijos statuso, transliavo tarptautines modernios aplinkos ir gyvenimo būdo idėjas.
Legendiniai tapo Baltijos pajūrio kurortai, nauji miestų mikrorajonai, regioniniu savitumu pasižymintys visuomeniniai pastatai, kavinių ir restoranų architektūra ir interjerai. Itin populiarios buvo kasdienio gyvenimo gerovę, komfortą simbolizavusios prekės, sovietmečiu piliečių medžiotos kaip užsieninis deficitas, prieinamas vien nomenklatūrai.
Parodoje „Mūsų metamorfiškoji ateitis“ pristatomi Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos menininkų ir architektų kūriniai. Tyrinėjami progresyvūs 7–8 dešimtmečių sovietinės architektūros ir dizaino projektai, kuriuose buvo siekiama sukurti naują idealią gyvenamąją aplinką. Tokia aplinka turėjo būti lengvai transformuojama ir pritaikoma prie kintančių vartotojų poreikių.
Nors daugelis projektų gimė valstybės finansuotuose tyrimų institutuose ir centruose, vyraujančiai statybos praktikai ir urbanizacijos dizainui juose dažnai buvo siūlomos alternatyvos.