Šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje pasirašyta sutartis su Japonijos ambasada dėl paramos restauratoriams suteikimo. Sutartį pasirašė Japonijos ambasados Lietuvos Respublikoje laikinasis reikalų patikėtinis Jasudžis Odoko (Yasuji Odoko) ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Japonijos vyriausybė jau antrą kartą per penkerius metus skiria lėšų Lietuvos nacionaliniam muziejui, tęsdama paramą muziejinių vertybių restauratoriams.
Vykdydama Kultūros rėmimo programą „Japanese Cultural Grant Aid“, Japonijos Vyriausybė, kasmet skiria lėšų įvairių šalių kultūros, švietimo ir edukacijos projektams remti. Per dešimt metų paramą jau yra gavusios didžiausios mūsų šalies kultūros ir mokslo įstaigos. Prieš trejetą metų Lietuvos nacionaliniam muziejui pagal šią programą buvo įteikta moderni eksponatų restauravimo ir tyrimų įranga. „Shimadzu Fourier“ transformacinis infraraudonasis spektrometras su infraraudonuoju mikroskopu, skirtas įvairių organinių ir kai kurių neorganinių medžiagų tyrimui, tiriamasis steroemikroskopas su skaitmenine fotokamera, leidžiantis ne tik mikroskopiškai ištirti pavyzdžius, bet ir juos nufotografuoti bei kaupti elektroninį duomenų banką, saugaus tipo rentgeno kamera archeologiniams radiniams tirti. Be šių vertingų tiriamųjų prietaisų muziejaus restauratoriai gavo ir du specialius vakuuminius stalus, skirtus eksponatams restauruoti − vakuuminį traukos stalą su ultragarsiniu drėkintuvu popieriaus restauravimui ir vakuuminį šildomąjį stalą molbertinės tapybos restauravimui.
Šiuo metu Japonijos Vyriausybė vykdo naują „Tolesnio bendradarbiavimo programą“ („Follow-up Cooperation“), kurios metu paramą gavusioms institucijoms bus padedama sėkmingai eksploatuoti ankstesnio projekto metu gautą įrangą, ją modernizuoti bei šalinti gedimus.
Iki šiol muziejaus Restauravimo centro darbuotojai turėjo galimybę naudoti tik „Holland − Gwabo“ šildomąjį vakuuminį stalą. Pasitelkus tokią įranga galima greitai ir kokybiškai atlikti kai kuriuos tapybos restauravimo darbus – dubliuoti drobę ir tvirtinti tapybos sluoksnį, tačiau tik naudojant sintetinius polimerus. Tai riboja stalo naudojimą, nes darbui su vandenyje tirpiais gamtinės kilmės klijais reikalingas papildomas traukos konverteris. Galimybę patobulinti įrangą Lietuvos restauratoriams suteikė Japonijos vyriausybės vykdoma programa. Šios programos ribose 2008 m. Lietuvos nacionaliniam muziejui paskirta 20 346 eurų subsidija vakuuminiam šildomajam stalui papildyti traukos konverteriu: tokio konverterio įrengimas leis dirbti su vandenyje tirpiais gamtinės kilmės klijais, o tai žymiai išplės šio stalo naudojimo galimybes. Pagal specialų užsakymą konverterį pagamins prancūzų bendrovė „Chassitech“, gaminanti nestandartinę
restauravimo įrangą.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras įkurtas 2001 m. reorganizavus prieš tai buvusį Restauravimo skyrių. Šiandien čia dirba 34 įvairių specialybių restauratoriai ir restauravimo technologai, kurie per metus konservuoja daugiau nei 3 000, o restauruoja apie 150 eksponatų. Tyrimų laboratorijoje atliekami būtiniausi cheminiai ir mikroskopiniai bandymai. Naudodamasis šia, moderniausia Baltijos šalyse, restauravimo įranga, sėkmingai tęsia restauravimo darbus ir eksponatų tyrimus: per 2007 m. restauruoti 103, o konservuoti 4 257 eksponatai; atlikta 1 280 cheminių, 196 IR spektroskopiniai ir 67 rentgenografiniai tyrimai, elektroninis duomenų bankas pasipildė 200 mikrofotografijomis.
Nuotraukos K. Pipiraitės
