Pastato ir jo atitvarinės konstrukcijos turi būti pakankamai patikimos ir ekonomiškos. Konstrukcijų patikimumas priklauso nuo naudotų medžiagų savybių ir veikiančių įvairių apkrovų derinio, o ekonomiškumas – nuo medžiagų kainos, ilgaamžiškumo ir termoizoliacinių savybių. Šiuo metu termoizoliaciniam sluoksniui naudojama nemažai mineralinės vatos gaminių, kurie skirti sienoms, grindims ir stogams šiltinti. Parenkant tinkamus gaminius, reikia įvertinti ir dėl montavimo bei eksploatacijos metu atsirandančias apkrovas (pvz., plokščiuose stoguose vaikščiojimo, medžiagų svorio, sumontuotų įrenginių svorio). Todėl apkrovas laikančios mineralinės vatos plokštės turi pasižymėti geromis mechaninėmis savybėmis: gniuždomojo įtempio esant 10 % deformacijai arba stiprio gniuždant ir sutelktosios apkrovos vertėmis. Standžių mineralinės vatos plokščių gniuždomojo įtempio vertės dažniausiai priklauso nuo tankio, organinių medžiagų kiekio, plaušelių išsidėstymo gaminio struktūroje (Бобров 1987), o sutelktoji apkrova – dar ir nuo gaminio sluoksniuotumo (Buska 2007; ROCKWOOL INTERNATIONAL A/S 2000) bei paviršiaus padengimo. Taigi norint pagaminti mineralinės vatos gaminį, pasižymintį aukštesne sutelktosios apkrovos verte, reikia gaminti sluoksniuotosios struktūros (susidedantį iš kelių skirtingų savybių sluoksnių) gaminį arba gaminio paviršių dengti danga (pvz., stiklo ar poliesterio pluoštas).
yra Kita