Neseniai Londone priduotas Normano Fosterio suprojektuotas naujas draudimo kompanijos „Willis“ pastatas. Šios kompanijos užsakymu N. Fosteris dar 1975 m. suprojektavo pastatą Ipsviče (Ipswich) – vieną žymiausių savo darbų. Dabar, prabėgus daugiau nei trisdešimčiai metų, architektas vėl dirba „Willis“ užsakymu. Nors naujas kompanijos pastatas architektūriniu bei technologiniu požiūriu mažiau revoliucingas statinys, tačiau ne mažiau įdomus nei pirmtakas.
Tai ketvirtas pagal dydį Londono dangoraižis (125 m), esantis netoli „Swiss Re“ ir visiškai šalia žymaus Richardo Rodžerso suprojektuoto „Lloyd`s“ pastato. Taigi naujasis N. Fosterio statinys harmoningai papildė Didžiosios Britanijos draudimo industrijos„širdies“ ansamblį.
Su Ipsvičo pirmtaku naująjį „Willis“ pastatą sieja išlenktas veidrodinis fasadas, apsaugantis vidaus erdvę nuo perkaitinimo. Taip pat prie „žaliųjų“ elementų galima priskirti beveik 4 tūkst. 3 m aukščio langų, užpildančių patalpas saulės šviesa bei pamatus, kurių net 77 proc. susideda iš nugriauto prieš tai čia buvusio pastato statybinių medžiagų bei lietaus vandens kaupimo sistemą. Šiuose biuruose po stalais nėra įprastų šiukšlių dėžių, pasak architektų, toks sprendimas turėtų paskatinti sunaudoto popieriaus perdirbimą. Toks architektų požiūris buvo įvertintas suteikiant pastatui „BREDAM“ sertifikatą (britiškas „LEED“ atitikmuo).
Tam tikras paraleles su „Willis“ pastatu Ipsviče galima įžvelgti ir novatoriškame bei „humaniškame“ požiūryje į biurų erdvės sprendimus. Ant dviejų dangoraižio stogų terasų biurų darbuotojams įrengtos rekreacinės zonos. Pastatą sudaro trys skirtingo dydžio tūriai (16, 23 ir 28 aukštų), kartu sudarantys kažką panašaus į laiptus. Ir ant dviejų žemesnių „korpusų“ stogų įrengti skverai darbuotojams, kurie čia gali patekti tiesiai iš savo darbo vietų. Vidinėse patalpose sukurtos atviros erdvės (nešančioji konstrukcija paslėpta centrinėje gelžbetoninėje „kolonoje“). Toks požiūris, be kita ko, buvo ir užsakovo pageidavimas: „Willis“ valdyba norėjo pabrėžti savo verslo atvirumą bei „skaidrumą“ neįrengiant durų net direktorių kabinetuose.
Priešais statinį suprojektuota erdvi apželdinta aikštė, į kurią išeina pirmame aukšte esančios kavinės bei parduotuvės.
Sėkmingas „Willis“ pastato pridavimas beveik sutapo su N. Fosterio biuro sėkme žurnalo „The Architects' Journal“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje. Skirtingai nuo daugelio panašių premijų, ši įteikiama remiantis ne komisijos sprendimu, o pagal statistinių duomenų analizės rezultatus, kuriuos vertina 100 didžiausių britų architektų biurų. „Foster + Partners“ buvo įvardinti „Tarptautiniu metų biuru“ bei gavo apdovanojimą už „energetiškai aktyvią iniciatyvą“ („Masdar“ rajonas Dubajuje) ir už visą veiklą Londone bei pietvakarių Anglijoje.
Be lordo N. Fosterio apdovanojimai buvo įteikti jo buvusiam partneriui Kenui Shuttleworthui bei jo biurui „Make“: jis įvardintas „geriausiu metų darbdaviu“, nes darbuotojų kaita jo biure sudarė tik 2 proc. per metus.
