Projektavimo darbais užsiimančiose įmonėse itin svarbus laikas, nes net ir geriausi specialistai, turintys ištobulintų savo srities žinių ir patirtį, dažnai gali pajusti, kad jie ilgiau užtrunka paprasčiausiai braižydami, o ne generuodami idėjas. Programinės įrangos, skirtos projektuotojams, kūrėjai nuolatos ieško būdų, kaip ne tik sutaupyti laiko, bet ir atlikti darbus tiksliau bei patikimiau. Nuolatinis kompiuterinės įrangos tobulinimas, siekiant ją optimaliai pritaikyti prie vartotojų poreikių, projektuotojams suteikia galimybę pasirinkti būtent jų veiklos sričiai pritaikytą ir visiškai sukomplektuotą programinę įrangą.
Kvalifikuota ir kompetentinga projektavimo bei valdymo sprendimų diegėja
1991 m. įkurta lietuvių kapitalo įmonė „AGA-CAD“ − didžiausia automatizuoto projektavimo programinės įrangos tiekėja Baltijos šalyse. Šiandien bendrovės paslaugomis naudojasi daugiau nei 1 500 architektūros, infrastruktūros, statybos ir gamybos pramonės organizacijų. „AGA-CAD“ yra įgaliota bendrovių „Autodesk Inc.“, „RoboBAT Inc.“ ir „Progman Oy“ atstovė Lietuvoje, taip pat yra įkūrusi atstovybes Latvijoje bei Estijoje.
Bendrovės kompetencija ir didelis atstovaujamos programinės įrangos spektras leidžia kiekvienam klientui pasiūlyti jam priimtiniausius sprendimus, profesionalius mokymus bei konsultacijas. Taigi įmonė yra ne tik programinės įrangos pardavėja, bet ir diegėja bei kūrėja. Šiais metais korporacija „Autodesk“ suteikė savo partnerei „AGA-CAD“ statusą „Premier Solution Provider“, reiškiantį, kad nuo šiol bendrovė realiai dalyvaus kuriant „Autodesk Inc.“ programinę įrangą. Tai, kad šis statusas yra suteiktas tik vienai įmonei Baltijos šalyse, rodo, jog bendrovė yra kompetentinga teikti profesionalias konsultacijas, susijusias su programine įranga, bei išskirti su tuo susijusias dažniausias problemas.
Projektavimo procesų plėtra
Stebint projektavimo, kaip proceso, plėtrą per pastaruosius 20–25 metus, galima išskirti keturis pagrindinius etapus.
3. Trimatis objekto pateikimas
Lyginant CAD (kompiuterinio projektavimo) ir objektinės technologijos projektavimo procesus, svarbu paminėti, kad naudojantis pastaruoju kompiuterio ekrane sukurtame brėžinyje galima turėti ne tik grafinę, bet ir kitą informaciją apie brėžinio elementus – jų spalvą, svorį, tamprumo modulį, kainą, gamintoją ir t. t. Taip galima lengvai atlikti daugumą skaičiavimų, o keičiant parametrus daryti įtakos ir objekto geometriniam vaizdui. Sukaupus visą šią informaciją vienoje sistemoje, natūraliai mažėja klaidų ir daugėja variantinio projektavimo galimybių.
Modeliavimas, kaip projektavimo procesas, leidžia daugiau dėmesio skirti kūrybiniam darbui, kiekvienos srities specialistui optimaliai spręsti jam aktualiausius uždavinius ir problemas. Pastato modelis pirmiausia reiškia, kad visa informacija saugoma vienoje vietoje. Projektavimo erdvėje modeliavimas leidžia ne tik geriau įsivaizduoti kuriamą objektą, bet ir sumažinti iki minimumo arba visiškai išvengti projektavimo klaidų. Ne tik erdvės planavimo, bet ir techninių klaidų, kartais kainuojančių itin daug.
Pastato informacinio modeliavimo technologijos svarbiausi pranašumai
BIM (pastato informacinis modeliavimas) − tai pažangi pastato projektavimo ir jo dokumentacijos valdymo metodologija, grindžiama modelio kūrimu ir visos su pastatu susijusios informacijos rinkimu. BIM technologija leidžia projektavimo ir statybos proceso dalyviams dirbti su kompiuteriniu pastato modeliu lyg su realiu objektu. Šia technologija paremta programinė įranga padidina architektų, konstruktorių, inžinierių darbo našumą ir kūrybingumą. „Revit“ – naujausia ir labiausiai technologiškai pažengusi BIM technologinė platforma, palaikanti architektūrinę (Revit Architecture), konstrukcinę (Revit Structure) ir inžinerinę (Revit MEP) disciplinas bei skirta bendradarbiavimo, suderinamumo ir pokyčių valdymo problemoms spręsti.
BIM programos pranašumas yra tai, kad, skirtingai nei CAD, jos tikslas yra leisti kompiuteriui būti atsakingam už skaičiavimus ir elementų tarpusavio sąveikas. Taip projektuotojas gali skirti daugiau laiko projektui modeliuoti ir apsisprendimui įvertinti, taigi projektuotojai tampa modelio, o ne brėžinių kūrėjais. BIM sistemoje pastato planai, fasadai, pjūviai ir detalizacijos generuojami automatiškai, t. y. jei, pavyzdžiui, naudojant Revit Architecture plane keičiamas lango dydis, tai šie pokyčiai atsispindės ir fasaduose, ir 3D vaizduose, ir ataskaitų lentelėse. Pagrindinis CAD ir BIM programų skirtumas tas, kad BIM sistema surenka visą informaciją apie modelį į vieną vietą ir susieja šią informaciją tarp objektų.
Pagrindinės projektavimo programos
„AutoCAD“ – universali projektavimo programa, kuri gali būti pritaikoma kuriant pastatų architektūrą, mechanines detales, kraštovaizdžius ar žemėlapius. Pasaulinei rinkai ji buvo pristatyta prieš dvidešimt, o Lietuvoje pasirodė prieš šešiolika metų. Jos populiarumą lėmė ilgas gyvavimas rinkoje ir kaina (tai viena pigiausių projektavimo programų).
Maždaug prieš 8–9 metus pasirodė ir pirmosios specializuotos programos konkretiems projektavimo darbams: „Autodesk Architectural Desktop“, skirta architektams, „Autodesk Building System“ – inžinieriams ir t. t. Programos skiriasi tuo, kad jose įdiegti „įrankiai“ pagerina ir pagreitina specialisto darbą.
„Autodesk Revit“ – specializuota, parametrinė pastatų kūrimo programinė įranga, paremta informacinio modeliavimo technologija (BIM). Ji siūlo projektavimo, derinimo ir dokumentavimo fizinį bei analitinį modeliavimą ir dvikryptį ryšį su skaičiavimo programomis. Programa „Autodesk Revit“ suteikia projektuotojams galimybę tapti ne atskirų brėžinių, o viso modelio kūrėjais. Tai ypač aktualu kuriant daugybės aukštų pastato brėžinį, kai reikia, kad, pastūmus sieną viename aukšte, sienų postūmis tolygiai atsispindėtų ir kituose aukštuose. Būtent šiuo momentu ir prireikia dvikrypčio ryšio tarp skirtingų programos elementų. Programoje „Autodesk Revit“ visi pastato modelio vaizdai (planai, pjūviai ir lentelės) saugomi vienoje duomenų bazėje – tai suteikia galimybę paprastai koordinuoti pokyčius iš bet kurio vaizdo į duomenų bazę ir atvirkščiai. Taigi programoje „Autodesk Revit“ dirbama su vienu modeliu, o visus vaizdus (planus, pjūvius, 3D vaizdus ir kt.) programa sugeneruoja pati, ir vartotojas pats gali spręsti, kokį vaizdą jis nori matyti ir kokios jam reikia informacijos apie modelį.
Didesnės projektuotojo darbo galimybės
Naujausios „Revit“ šeimos programos projektuotojui suteikia naujų galimybių, padidina darbo našumą, padeda išvengti klaidų, automatiškai parengia dokumentaciją. Itin patraukli naujovė − galimybė interaktyviai bendrauti su užsakovu, t. y. projektuotojas gali jį „pavedžioti“ po kuriamą objektą ar aplink jį, parodyti vaizdą pro langą ir iš karto vykdyti suplanavimo, paviršiaus medžiagos, spalvų ir kitokius pakeitimus.