Tylus vasaros vakaras, jauki terasa, įdomi knyga... Kas gali papildyti šią idilę? Tikriausiai daugelis, ilgai nesusimąstydami, atsakytų – pinta supamoji kėdė. Ir iš tikrųjų, pinti baldai lyg sukurti tam, kad taptų neatsiejama užmiesčio gyvenimo dalimi, padėtų mums atsipalaiduoti ir pamiršti miesto šurmulį. Todėl, kodėl gi nepapuošus savo užmiesčio namo pintais interjero šedevrais.
Šiandien pinti
baldai tarsi išgyvena epogėjų, o tam yra daugybė priežasčių. Visų pirma, skirtingai nuo tradicinių baldų, gaminamų „konvejeriniu“ būdu, pinti baldai dažniausiai yra rankų darbo produktas, todėl užtikrina jų savininkui erdvės unikalumą. Antra – jie natūralūs ir higieniški, nereikalauja ypatingos priežiūros ir be jokių neigiamų pasekmių pergyvena žiemą. Vienintelis dalykas, kurio „bijo“
pintos kėdės ir stalai – dideli temperatūros svyravimai, todėl jų nerekomenduojama statyti šalia radiatorių bei ilgą laiką laikyti lietuje. Trečia – pinti baldai, dėl nedidelio jų svorio yra ir itin mobilūs. Atlikti perstatymą tik malonumas.
Beje, būtų klaidinga manyti, kad pintų baldų asortimentas apsiriboja minėtomis supamosiomis kėdėmis. Toli gražu tai tik ledkalnio viršūnė, savotiška vizitinė daugelio pintų
baldų gamintojų kortelė. Ir kaip taisyklė įsigiję tokią supamąją kėdę, daugelis netrunka įsigyti ir kitus pintus baldus. Be abejo, paklausiausi yra tokie įprasti užmiesčio namo baldai kaip nebrangūs svetainės stalo komplektai,
žurnaliniai staliukai, minkštų baldų komplektai. Antroji vieta tenka – etažerėms ir komodoms, kurios, dėl jų ažūrinės faktūros, vizualiai neužgriozdina patalpos, tuo pačiu suteikdamos galimybę sutalpinti visus reikiamus daiktus.
Medžiagų spektras, kurios šiandien naudojamos pintų baldų gamybai, stebina savo įvairove: nuo vytelių ir virvių iki metalo juostų. Ten kur perpinti neįmanoma, o dizainerio siela reikalauja ažūrinio paviršiaus, neretai naudojamas dailus tinklelis. Tačiau visgi patys populiariausi ir neginčytinai išraiškingiausi – tradiciniai pinti rotango arba karklo vytelių baldai.
Kalbant apie pintų baldų gamybos technologiją, reiktų pastebėti, kad ji pakankamai nesudėtinga. Pradžioje gaminamas karkasas, vėliau jis apipinamas plonesnėmis vytelėmis arba stiebeliais (priklausomai nuo taikomos medžiagos), o atskiros detalės yra sujungiamos
metalinėmis kabėmis. Norint, kad šios sujungimų vietos nebadytų akių, jos slepiamos po pintomis dalimis. Kita vertus, šiandien vis populiaresni tampa baldai, kuriuose vytelės derinamos su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, chromu padengtu metalu (kėdžių kojelės), medienos masyvu (spintų korpusai ar lovų pagrindai), stiklu (žurnalinio arba svetainės stalo dangtis) ir kt.
Ne mažiau madingais šiandien laikomi spalvoti pinti baldai, beje, čia turimas omenyje visiškai ne natūralios medžiagos tonavimas, o pačių ryškiausių spalvų taikymas – mėlynos, vyšninės ir net oranžinės. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad aktyvios spalvos dažnai jei ne „nužudo“, tai mažų mažiausiai „prigesina“ natūralių medžiagų grožį ir faktūrą, tačiau kaip visuomet – tai skonio reikalas.
Be abejo, išimtimi galima laikyti baldus, kuriuos planuojate specialiai savo sodui. Šiuo atveju geriau rinktis pintus baldus iš šiuolaikinių polimerinių medžiagų. Karkasai tokiuose balduose gaminami iš aliuminio ar plieno vamzdžių, kurie apipinami spalvotomis plastikinėmis virvelėmis. Nors ekologiškumo prasme pastarosios ir nusileidžia rotango ar karklo vytelėms, tačiau jos bus ilgaamžiškesnės ir praktiškesnės.
Pabaigoje belieka keletas patarimų, besiruošiantiems įsigyti pintus baldus ir norintiems teisingai juos prižiūrėti. Pirma, į ką reiktų atkreipti dėmesį renkantis pintas kėdes ir fotelius – laikančiųjų konstrukcijos vietų sujungimo būdas (idealiu atveju jis turi būti nepastebimas). Nepriklausomai nuo to, kuo apipintas gaminys (oda, rotango žieve ar karklo vytelėmis), pynė turi būti tvirta ir kruopšti, priešingu atveju, baldai greitai išsiklaipys ir taps nenaudojami.
Verta patikrinti pačių vytelių ar žievės (įskilų ir patamsėjimų neturi būti) bei nudažymo kokybę.
Dažų sluoksnis turi būti paprasčiausiai tolygus tiek padengimo, tiek spalvos prasme. Baldai būtinai turi būti padengti laku, priešingu atveju, baldai netrukus įgis „leopardinį“ atspalvį. O štai pintų baldų priežiūra – tikrai nesudėtinga. Jeigu jie stovi namuose, užtenka laikas nuo laiko nuvalyti drėgnu skudurėliu. Kuomet baldai didžiąją laiko dalį laikomi lauke, nepatingėkite kartą per metus jų padengti linų sėmenų aliejumi – paprasta ir kartu labai efektyvia priemone, vienodai sėkmingai atsparia drėgmei ir kenkėjams.
Tinkamai prižiūrimi pinti baldai gali tarnauti apie dvidešimt trisdešimt metų. Galėtumėte pasakyti, jog tai nėra jau taip ilgai, tačiau galima paprieštarauti: pinti baldai nepretenduoja tapti antikvariatu, o ir kartą per trisdešimt metų atnaujinti interjerą tikrai vertėtų.
