Pašalinus teršalus iš nuotekų susidaro nuotekų dumblas. Jo apdorojimas, panaudojimas ir utilizavimas yra aktuali šių dienų problema. [Grunto valymo technologijos, 2005]. Netinkamai tvarkomas nuotekų dumblas, kaip ir kitos organinės atliekos, kelia pavojų aplinkai ir gyventojų sveikatai dėl į aplinkos orą išsiskiriančių dujų (metano, anglies dioksido), dirvožemį ir podirvio vandenis teršiančio filtrato, sklindančio nemalonaus kvapo [Butėnienė, 2004; Gražulevičienė, 2005]. Pieno perdirbimo įmonių nuotekos yra kelis kartus daugiau užterštos organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis nei buitinės nuotekos [Steponavičius, 2003].
Rūgštinio kazeino gamybos įmonės „Žalmargės pienas“ nuotekų BDS 25 000 – 35 000 mg O2/l, pH < 4,5. Nuotekų valymo įrenginių dumble sunkiųjų metalų (cinko, vario, švino, nikelio) kiekis neviršija aplinkos apsaugos normų reikalavimų [LAND, 2005]. Jį galima naudoti tręšimui be apribojimų. Dumble yra pakankamas kiekis azoto, magnio ir fosforo, tačiau trūksta kalio [Onaitis, 1989].
Atliktas tyrimas naudojant rūgštinio kazeino nuotekų dumblą augalų tręšimui.
Tyrimo tikslai:
1. Nustatyti rūgštinio kazeino gamybos nuotekų dumblo tinkamumą dirvožemiui tręšti auginant kai kuriuos maistinius augalus.
2. Atlikti palyginamuosius tyrimus auginant pasirinktus eksperimentui maistinius augalus skirtingos sudėties substrate.