Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei atnaujinti derybas su Europos Sąjunga, kad būtų pratęstas draudimas Lietuvoje užsieniečiams parduoti žemę.
Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo susiderėjusi, kad žemės ūkio paskirties žemės užsieniečiai negalės pirkti septynerius metus, taip pat mūsų šalis pasinaudojo galimybe dar trejus metus – iki kitų metų gegužės – pratęsti šį draudimą.
Dabar ūkininkai prašo valdžios derėtis, kad ir toliau nebūtų leidžiama pirkti žemės užsieniečiams. Seimas po pateikimo pritarė Kazio Starkevičiaus projektui, kuriuo Vyriausybei siūloma atnaujinti derybas su Europos Sąjunga dėl šio draudimo pratęsimo, kol tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams pasieks ES vidurkį.
„Štai Vengrija net Konstituciją pakeitė, neparduoti žemės užsieniečiams taip pat mėgina Slovėnija, Latvija. Tai galima sudaryti tokių šalių bloką ir derėtis, kalbėti apie išmokas ir žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimą“, – kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys konservatorius Kazys Starkevičius.
Oficialiai užsieniečiai valdo maždaug procentą žemės ūkio paskirties žemės. Ją gali įsigyti gyvenusieji Lietuvoje trejus metus ir užsiimantys žemės ūkiu. Tačiau manoma, kad ir taikant apribojimus, užsieniečiai per tarpininkus gali būti supirkę iki penktadalio Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės
Liberalai pasisako prieš draudimus, kad savininkai galėtų laisvai parduoti žemę rinkoje kam nori, ir patys, o ne tarpininkai gautų gerą kainą.
„Tai populistinis projektas – neleisime užsieniečiams pirkti, neleisime išvežti. Bet jei Vyriausybei nepavyks susiderėti, ji liks kvailio vietoje, nes tie žingsniai yra pavėluoti“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas.
„Kaimo reikalų komitetas yra už tai, kad mūsų žemdirbiai turėtų žemės, bet ar dar yra tam šansų? Svarstysim, bet politikavimui nepritariu“, – teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Darbo partijos narys Saulius Bucevičius.