Vyriausybė, siekdama tobulinti galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą, papildė jį naujomis nuostatomis bei patikslino galiojančias nuostatas, reglamentuojančias teritorijų planavimo rengimo procesą, teritorijų planavimo dokumentų keitimo bei derinimo tvarką ir kt. Įstatymo pakeitimai ir papildymai teikiami Seimui.
Projekte siūloma supaprastinti Teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką. Planavimo organizatorius numatyta galimybė apjungti teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso etapo stadijas, konkrečius darbus išdėstant planavimo darbų programoje. Tai leistų sutaupyti planavimo darbų išlaidas ir sutrumpinti planavimo trukmę.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu, iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių ) bendrieji planai, svarbių valstybės ir savivaldybės plėtrai objektų detaliųjų planų rengimas galės būti leidžiamas savivaldybės tarybos sprendimu.
Patikslinta galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo tvarka, numatant, kad detalieji planai, kurių planavimo tikslai prieštarauja savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, gali būti rengiami vienu metu atliekant atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimus.
Siūloma nustatyti, kad nacionalinio lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra turi būti baigta per 25 darbo dienas, regioninio lygmens - per 20 darbo dienų, o rajono ir vietovės lygmens - per 15 darbo dienų. Taip pat jei išvada ar protokolas dėl pateikto teritorijų planavimo dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, būtų laikoma, kad dokumentas yra suderintas.
Tikimasi, kad Teritorijų planavimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimai ir papildymai sudarys palankesnes sąlygas teritorijų planavimo ir statybos veiklai plėtoti.
Taip pat Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo papildymui nauju straipsniu "Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas", kuriame numatoma prievolė sertifikuoti pastatus pagal jų energines savybes Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Seimui pritarus, įstatymas įsigaliotų nuo 2006 m. sausio 1 d.
Taip pat Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo papildymui nauju straipsniu "Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas", kuriame numatoma prievolė sertifikuoti pastatus pagal jų energines savybes Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Seimui pritarus, įstatymas įsigaliotų nuo 2006 m. sausio 1 d.
Energinis pastatų sertifikavimas leis nustatyti realų pastatų energinį naudingumą bei skatins būstų savininkus taupyti pastatų šildymui naudojamą energiją.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas, yra numatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje, kuri turi būti įgyvendinta valstybių narių teisės aktuose iki 2006 m. sausio 4 d.
Direktyva numato privalomumą sertifikuoti naujai statomus, parduodamus arba išnuomojamus bei didesnius kaip 1000 m2 rekonstruojamus pastatus. Taip pat privaloma sertifikuoti pastatus kuriuose yra įsikūrusios valdžios institucijos bei institucijos, teikiančios viešąsias paslaugas dideliam žmonių skaičiui ir todėl tų žmonių dažnai lankomos ir kurių visas naudingas vidaus plotas yra didesnis kaip 1000 m2.
Numatyta, kad daugiabučio namo butų sertifikatai gali būti išduodami remiantis bendru sertifikatu, išduotu visam daugiabučiam namui, arba kito tipinio to paties daugiabučio pastato buto įvertinimu. Direktyvoje palikta galimybė valstybėms narėms nenustatyti ar netaikyti reikalavimų religinės paskirties pastatams, laikiniems pastatams, negyvenamiems žemės ūkio paskirties pastatams, gyvenamiesiems pastatams, skirtiems naudoti trumpiau kaip 4 mėnesius per metus, bei pavieniams pastatams, kurių naudingas vidaus plotas yra ne didesnis kaip 50 m2. Šios nuostatos bus įteisintos poįstatyminiuose teisės aktuose.