Keraminė plyta laikoma seniausia dirbtine statybine medžiaga, naudojama jau keletą tūkstančių metų. Tačiau praėjo daug laiko, kol žmonės sugalvojo vietoj plūkto ar drėbto molio naudoti keraminius gaminius. Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms plytos jau seniai nėra atskirų amatininkų gaminys, o automatizuoto, nuolat kontroliuojamo ir tobulinamo gamybinio proceso produktas. Lietuvoje jau praėjusio amžiaus pradžioje buvo gaminamos blokais vadinamos keraminės plytos su tuštumomis viduje. Šiandien gyvenamųjų namų statybai aukštos kokybės blokus „KERAPOR“ siūlo senas tradicijas ir ilgametę keraminių gaminių patirtį turinti UAB „Rokų keramika“, kuriai neseniai sukako 400 metų.
Tradicinė medžiaga
Plytiniai pastatai Lietuvoje statomi nuo seno. Masyvios namų sienos, racionalūs techniniai sprendimai – tuomet buvo privalumai. Restauruojant didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčius, rasta keraminių skliautų bei perdangų, sumūrytų vadinamuoju Akermano būdu. Šios perdangos išliko nesuirusios iki šių laikų. Specialistų teigimu, tokie keraminės architektūros pavyzdžiai byloja apie tai, kad ir šiandien naudojant keraminių atitvarų konstrukcijas galima sėkmingai projektuoti ir statyti įvairius visuomeninės bei pramoninės paskirties pastatus.
Lietuvoje jau praėjusio amžiaus pradžioje gamintos kiek didesnės nei įprastos keraminės plytos su tuštumomis viduje ir vadintos blokais. Didžiausi technologinių procesų pokyčiai įvyko praėjusio šimtmečio pabaigoje. Kintant ir tobulėjant statybos darbų technologijai bei brangstant energijai, pradėti gaminti lengvesni keraminiai gaminiai − blokai „KERAPOR“, kurių gamybai reikia mažiau energijos ir darbo sąnaudų. Svarbiausi tokių blokų ypatumai: nedidelis tūrio svoris, dideli matmenys, dydžių įvairovė ir jų suderinamumas, vertikalus blokų jungimas nenaudojant skiedinio, efektyvi šilumos izoliacija ir akumuliacija, mechaninis stiprumas, gera garso izoliacija ir atsparumas ugniai. Šiandien UAB „Rokų keramika“ gamina specialius sienų, pertvarų, ventiliacijos, sąramų, grindų, kaminų ir kitus blokus, tinkančius mūryti įvairiausias konstrukcijas, tačiau pagrindinis įmonės uždavinys − stambių blokų gamyba.
Keramikos − tik pusė
Keraminiai blokai „KERAPOR“ gaminami iš molio, smėlio, maltų duženų, susidariusių rūšiuojant gaminius, ir organinių priedų: pjuvenų ar durpių. Paskutinis technologinio proceso etapas − degimas. 880–900 laipsnių temperatūroje išdega priedai ir susidaro poros, dėl kurių sumažėja gaminio svoris. Išdegto bloko šukės tankis yra 1100 kg/m3, o tradicinės plytos tankis − 1500 kg/m3.
Pasitelkiant gerai perdirbto molio ypatumus, keraminiai blokai gaminami tuštymėti, t. y. su daug kiaurymių, išlaikant tam tikrą santykį tarp keraminės sienelės storio ir kiaurymių skaičiaus. Esant mažesniam sienelės storiui ir daugiau oro tarpų, gaminys greičiau išdega, tampa lengvesnis. Kiaurymės sudaro net 42 proc. bloko. Tai reiškia, kad keraminės masės bloke yra tik pusė – 58 proc. Dėl šių savybių blokų „KERAPOR“ tūrio svoris yra 850 kg/m3, todėl lengviau dirbti statybose, racionaliau išnaudojamas transportas, gerėja bloko šiluminė varža, mažėja sienų apkrovimas.
Efektyvi statybinė medžiaga
Bloko šiluminė varža priklauso nuo tūrio svorio, kurį lemia poros ir tuštumos. Kiaurymės bloko viduje formuojamos taip, kad šilumos srauto kelias tarp vidinio ir išorinio bloko paviršiaus būtų kuo ilgesnis. Iš lauko atkeliaujantis šaltis susiduria su viduje esančiomis ertmėmis, kurios stabdo šalčio skverbimąsi į pastato vidų. Statmenai išdėstytos tuštumos bloko viduje efektyviai priešinasi besiskverbiančiam šalčiui. Kuo daugiau tokių ertmių, tuo geriau sulaikomas šaltis.
Vandens prisotinti keraminiai blokai be irimo požymių atlaiko ne mažiau 25 šaldymo ciklų. Vandens įgėris – 18 proc., net ir sudrėkę keraminiai blokai nepraranda formos ir stiprumo. Temperatūros ir drėgmės sukeltos deformacijos rodikliai, palyginti su kitomis sienų statybai naudojamomis medžiagomis, vieni mažiausių.
Keraminio bloko garso izoliacija (R) − 45–50 dB, priklausomai nuo jo storio, masės ir sienos konstrukcijos. Garso absorbavimą galima pagerinti, akmens vata užpildant tarpą tarp dviejų blokų eilių. Mūras iš keraminių blokų atitinka A1 degumo klasę ir yra nedegus (storiausios sienos (400 mm) atsparumas ugniai − 240 min.).
Tikslas − didžiausi blokai
Nuo pernai metų pagrindinis „Rokų keramikos“ tikslas − gaminti pačius didžiausius ir stambiausius blokus. To siekiama todėl, kad viename kvadratiniame metre būtų kuo mažiau siūlių ir, savaime aišku, šalčio „tiltų“.
Blokas mūre pakeičia 4–7 paprastas skylėtas plytas. Vertikaliai blokai sujungiami įlaidomis ir iškilimais (rievėmis), taip sunaudojama tris kartus mažiau skiedinio. Blokų aukštis − 18,8 ir 23,8 cm, storis − 17,5; 20; 25; 30; 40 cm. Prie stambių blokų montuojami mažesni, vadinamieji pusiniai, kad statybininkams būtų patogu išmūryti angas ir kampus.
Stambių blokų mūre yra daug mažiau siūlių, todėl susidaro mažiau šalčio „tiltų“, nes skiedinys yra laidesnis šilumai. Be to, padidėja darbų sparta, pagerėja šilumos laidumo ir drėgmės rodikliai. Keraminiams blokams mūryti naudojamas paprastas skiedinys su priedais arba be jų. Vietoj kalkių tešlos gali būti naudojamas ir plastifikatorius, mažinantis vandens kiekį ir lengvinantis mūrijimo darbus.
Nuolat tobulinama klasika
Sukurta visa keraminės statybos sistema, kurią sudaro sienų, pertvarų, sąramų, perdangų, ventiliacijos kanalų ir kaminų bei grindų blokai. Jie nuolatos tobulinami, atnaujinami, papildomi. Sienų blokai stambinami, todėl 1m2 jų reikia 3–5 vienetais mažiau. Jau gaminami 20 cm storio sienų blokai „KERAPOR“ – „KS 20-39+D2“, kurių ilgis − 387 mm, aukštis – 238 mm. Toks blokas pakeis 7 plytas (88 mm storio). Šių blokų svoris − 14,7 kg, tūrio svoris – 780 kg/m3, tvirtumas – 7,5 MPa. Nuo tvirtumo priklauso viso statinio konstrukcijos ypatybės: stiprumas, stabilumas, ilgaamžiškumas ir formos pastovumas. Blokų mūras yra tvirtas ir masyvus, nedegus, suteikia saugumo jausmą ir gerai slopina triukšmą. Šios ypatybės lėmė jų naudojimą ir Valdovų rūmų atstatymo projekte.