Kontaktinių šilumokaičių, kuriuose į dujų srautą išpurškiamas skystis, taikymas labai platus – jie naudojami maisto pramonėje, šilumos energetikoje, pastatų oro kondicionavimo sistemose ir kitose terminėse technologijose. Dėl ypač gerai išvystyto šilumos mainų paviršiaus šie įrenginiai pasižymi dideliu šilumos – masės mainų proceso efektyvumu, o taip pat dažnai šiuose įrenginiuose kartu atliekamas ir dujų srauto valymas.
Tiesioginio vandens įpurškimo kontaktinio tipo oro kondicionavimo įrenginiai atskirais atvejais padeda ypač paprastai pasiekti komfortiškus patalpų oro parametrus – temperatūrą bei santykinę drėgmę. Šis metodas yra ekonomiškas, efektyvus energijos suvartojimo prasme bei visiškai nekenkiantis aplinkai [1]. Priklausomai nuo pradinių sąlygų, tokio tipo įrenginiuose išpurkšti vandens lašeliai gali tiek garuoti, tiek kondensuoti drėgnose dujose esantį vandens garą. Suprantama, tokio tipo įrenginių darbo efektyvumas priklauso nuo fizikinių procesų, vykstančių išpurkštų lašelių paviršiuje, nuo lašelių dispersiškumo, nuo dujų aplinkos pradinio ir galinio drėgnumo ir t.t. Akivaizdu, jog siekiant optimizuoti tokių įrenginių darbą, būtinos žinios apie tokio dvifazio srauto parametrų kitimą laike bei erdvėje.