Kauno architektai sukilo prieš Kultūros paveldo departamentą. Jie piktinasi, kad metus kai kurie projektai derinami tik Vilniuje ir saugoma tai, kas nevertinga.
Kultūros paveldo vadovė sako, kad sostinėje peržiūrimi tik svarbiausi – istorinių objektų – projektai.
„Paveldo departamento strategija ir politika veda miestą prie visiškos stagnacijos, prie paralyžiaus, atrodo, kad smarkiai pervertinami praeities dalykai ir visiškai nežiūrima į šiuolaikinės visuomenės poreikius. Ir su ta romantinio idealizmo ideologija leidžiami įsakymai“, – piktinosi architektas Linas Tuleikis.
„Yra numatyta, kad ne tvirtinami projektai, o peržiūrima, ar teisingai pagrindinis ketinimas suderintas, tik ypatingais atvejais, kai numatoma itin užaukštinti istorinių pastatų tūrius arba griauti istorinius pastatus. Tai pasikartosiu – statistika yra tokia, kad per 2011 ir 2012 metus Vilniuje yra peržiūrėti 28 tokie projektai. Tai nesudaro nė vieno procento visų Kauno teritoriniame padalinyje peržiūrėtų projektų“, – teigė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Pikete kultūros paveldo politiką Kauno mieste palaikiusios visuomenininkų grupės atstovas sako nepritariantis Kauno architektams – esą jie kurį laiką darę ką norėję.
„Mes vis tik norime, kad būtų gerbiamas mūsų kultūros paveldas, koks jis bebūtų – caro laikų ar ne caro, bet tai yra istorija ir tai reikia saugoti. Tai čia yra pagrindinis mūsų nesutarimas. Ir dar vienas dalykas – mes reikalaujame, kad visuomenės nuomonė būtų išgirsta“, – sakė visuomenininkas Rimvydas Žiliukas.
Architektai taip pat piktinosi, kad Kauno naujamiesčio plane saugomos gatvės ir namų kiemai – esą sudėtinga nugriauti net ir miestą darkantį sandėliuką, taip pat plečiamos saugomų teritorijų ribos. Kauno architektų vadovas atkreipė dėmesį ir į įstatymų spragas: kad dėl skirtingų terminų statybų ir kultūros paveldo įstatymuose jie vaikomi iš vienos institucijos į kitą.
„Rengiant projektus į vieną instituciją tas projektas nepriimamas, jei jis vienaip pavadintas, į kitą instituciją net nepriimami projektai, jeigu jie pavadinti kitaip ir tada projektų pavadinimai pasidaro gremėzdiški, nesuprantami niekaip – ar tai yra restauracija, ar pritaikymas, ar kapitalinis remontas, viskas suveliama į vieną krūvą“, – teigė Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis.