Šiemet septintą kartą organizuoto Europos viešosios erdvės apdovanojimo konkurso misija – skatinti viešųjų erdvių miestuose išsaugojimą, atkūrimą ir bendros aplinkos miestuose kokybę.
Apdovanojimas kas 2 metus įteikiamas už išskirtines naujai sukurtas ar rekonstruotas viešąsias erdves urbanistinėje aplinkoje.
Šiemetiniam konkursui pateiktus 347 projektus vertino tarptautinė komisija, sudaryta iš konkursą iniciavusių architektūros organizacijų vadovų: Nyderlandų architektūros instituto direktorius O.Bouman, Suomijos architektūros muziejaus vadovė J.Kauste, Londono architektūros fondo direktorė S.Mineko Ichioka, Vokietijos architektūros muziejaus direktorius P.Cachola Schmal, Vienos architektūros muziejaus direktorius D.Steiner ir Prancūzijos architektūros ir paveldo centro (La Cité de l'Architecture et du Patrimoine) direktorius F.Rambert. Komisijai vadovavo CCCB atstovas architektas Josep Llinas.
Vertindama naujas, 2010-2011 m. Europos sąjungoje įrengtas viešąsias erdves, žiuri neapsiribojo architektūrinės kokybės kriterijumi. Itin svarbu buvo ir projekto teigiamo poveikio urbanistinei bei socialinei aplinkai mastas. Analizuota, ar erdvė (objektas) patraukli, patogi ir kviečianti visuomenę juo naudotis, ar ji praturtina miesto įvaizdį.
Žiuri nuomone, labiausiai viešosios erdvės sėkmę atspindi jos naudotojų požiūris. Todėl visuomenės suinteresuotumas, aktyvumas kuriant, įgyvendinant bei eksploatuojant erdvę, tapo vienu svarbiausių vertinimo kriterijų. Atsižvelgta ir į tai, kaip projektas skatina miestiečių bendruomeniškumą, naikina fizinius bei simbolinius barjerus, trukdančius naudotis miesto erdve kaip savo namų tęsiniu.
Konkurso organizatorių nuomone, nauja viešoji erdvė turėtų prisidėti prie tvarios miesto aplinkos kūrimo, skatinti viešojo transporto naudojimą, inovacijas taupaus energijos vartojimo, atliekų mažinimo srityse. Vertinant projektus, didesnis dėmesys teko idėjoms, į visumą sujungusias įvairius – sociologinius, demografinius, istorinius, architektūrinius, ekonominius, inžinerinius, antropologinius – aspektus.
Iš konkursui pateiktų 347 projektų žiuri atrinko25 finalistus, kurie varžėsi dėl pagrindinių diplomų. Į gerausių 25-uką pateko ir kauniečio architekto Šarūno Kiaunės suprojektuotas Zaraso ežero apžvalgos takas.
Foto: Vidas Vilkuotis
Foto: Vidas Vilkuotis
GERIAUSIOS EUROPOS VIEŠOSIOS ERDVĖS 2012 laurus šiemet pasidalino du darbai.
Liublijanicos upės pakrančių renovacija. Pagrindinis prizas.(arch. Boris Podrecca, ATELIER arhitekti (Jurij Kobe, Špela Kokalj, Maja Kovačič, Urša Podlipnik, Ljuba DallaValle, Jakov Brdar, Nataša Blažko, Tanja (Bojc) Paulin, Tomaž Habič), BB ARHITEKTI, ATELJE VOZLIČ (Vesna Vozlič Košir, Matej Vozlič), DANS arhitekti (Miha Dešman, Katarina Pirkmajer Dešman, Eva Fišer Berlot), TRIJE arhitekti (Andrej Mercina, Ksenija Intihar, Nina Juratovec, Nika Svetina), MEDPROSTOR (Jerneja Fischer Knap, Rok Žnidaršič, Samo Mlakar), URBI (Saša Dalla Valle, Tea Fink).
Atelier Architekti
Jani Peternelj
KID
Jagoa Jejčič
Jernej Valenčič
Liublijanicos upės pakrančių renovacijos projektas, inicijuotas Liublijanos miesto savivaldybės – tai bendrų pastangų vaisius, apimantis įvairius projektus – takus, tiltus, amfiteatus, terasas, aikštes - krantinėje.
XXI a. pradžioje paupio erdves beveik visiškai užėmė transport infrastruktūros objektai, atskirdami senamiestį nuo upės ir atimdami iš paupio svarbiausios miesto viešosios erdvės rolę. 2004 m. Liublijanos savivaldybė, ieškodama būdo atkurti senamiesčio, kaip patrauklios miesto dalies gyventi ir vystyti verslą, įvaizdį, nusprendė paupį paversti visuomeninio gyvenimo židiniu.
Žiuri nuomone, daugiau nei 20 mln. eurų kainavusi rekonstrukcija sujungė upės sistemą su urbanistine aplinka, sukurdama vieningą miesto audinį su unikalių erdvių inkliuzais. Projektas, apimantis visą centrinę upės krantinės dalį (65 000 kv.m, daugiau nei 2 km ilgio), įspūdingas dėl savo mastelio ir nuosekliu kelių vietinių architektų komandų darniu darbu nuo 2004-ųjų, sekant legendiniu arch. J.Plečniko XX a. ketvirtajame dešimtmetyje sukurtu tiltų, pastatų ir erdvių komplekso projektu.
Apžvalgos aikštelių sistema Turo de la Rovira kalno viršūnėje Barselonoje. Pagrindinis prizas. (arch. “JDVDP ARQUITECTES, AAUP. Jordi Romero i associats SLP”).
Lourdes Jansana
Lourdes Jansana
Lourdes Jansana
Ispanijos pilietinio karo metais aukščiausio Barselonos kalno viršūnėje įkurta gynybos prieš lėktuvus sistema iš šaudymo platformų bei slėptuvės kariuomenei pokario metais nieko nebedomino, išskyrus benamius darbininkus, sugužėjusius į Barseloną. Savaime susiformavęs apie 100 lūšnelių kaimas, besiruošiant 1992-ųjų Olimpinėms žaidynėms, buvo nušluotas ir teritorija tapo visiškai apleista. Prieš kelis metus rajono seniūnija kartu su Miesto istorijos muziejumi inicijavo projektą, kurį realizavus būtų visuomenei išeksponuoti teritorijoje atsiskleidžiantys skirtingi istorijos sluoksniai.
Žiuri įvertino jautrią renovaciją, neišskladžiusią vietai būdingos magijos. Edukacinis projektas išryškina vietos istorinę vertę.
Be pagrindinio prizo konkurso žiuri skyrė ir specialius diplomus.
Albertopolyje, viename svarbiausių kultūrinių rajonų Londone (D.Britanija), Parodų kelias nuo 1960-ųjų buvo plati (25 m) intensyvaus transporto gatvė, ne tik nederanti prie muziejų ir mokslo institucijų rajono įvaizdžio, bet ir nepatogi gausiai teritoriją lankantiems pėstiesiems.
Londono Parodų kelio projektas. Specialus diplomas. (aut. “Royal Borough of Kensington and Chelsea”) tiesiogine prasme grąžino gatvę pėstiesiems. Paklojus vieno lygio kokybišką akmeninę dangą, pašalinus visas fizines kliūtis, gatvė tapo universalia erdve, tinkama įvairiai veiklai, tempui ir judėjimo būdui. Nors zona ribotu greičiu gali važiuoti ir automobiliai, prioritetas akivaizdžiai suteiktas pėstiesiems, kurie gali neskubėdami grožėtis aplinkinių istorinių pastatų fasadais.
Royal Borough of Kensington and Chelsea
Royal Borough of Kensington and Chelsea
Luaro upės pakrantės Nantėje (Prancūzija) zona (Specialus diplomas), kurioje kadaise švartuodavosi vergų laivai, o vėliau buvo įrengtas parkingas, architektai K.Wodiczko ir J.Bonder (Wodiczko+Bonder, Architecture, Art & Design) suprojektavo pėsčiųjų zoną, kuri kartu yra ir memorialinė erdvė, skirta prekybai vergais Prancūzijoje atminti.
Philippe Ruault
Trečiasis specialusis diplomas skirtas T.Ruizinstaliacijai “Elsewhere” Malmės tunelyje (Specialus diplomas)esančioje geležinkelio stotelėje. Vietoje tokioms erdvėms būdingų reklaminių skydų, 180 m ilgio sienos atkarpoje traukinio laukiantiems keleiviams rodomi lėtai judantys vaizdai.
Tania Ruiz
Didžiausius žiuri debatus sukėlė Specialios kategorijos prizolaureatas. Žiuri papildomai įsteigtas prizas simboliškai skirtas madridiečiams, pernai metais vienoje svarbiausių Madrido aikščių – Puerta del Sol– surengusiems milžiniško masto demonstraciją, kurioje buvo reikalaujama demokratinės sistemos patobulinimų. Projekto aptarimas sukėlė karštas žiuri diskusijas apie viešąją erdvę, kaip fizinį konteinerį ir sceną socialinės, pilietinės valios išraiškai, taip pat apie architektūros parametrų supratimą.
Visi į finalą atrinkti darbai bus eksponuojami keliausiančioje parodoje.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: www.architektusajunga.lt, European public space awards