Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus itin išpopuliarės naujo tipo pirčių kompleksai, kuriuose nebeužteks tradiciškai įrengti vien sauną ar garo kabiną. Projektuojant bei įrengiant naujuosius pirčių kompleksus neišvengiamai prireiks žinovo patarimo bei tiesioginio jo dalyvavimo. „Juk pirties kompleksas – tai ir teikiamos masažo paslaugos, sveikatingumo procedūros bei turiningas bendravimas“, − teigia Dainius Burokas, UAB „Saunita“, šiandien vienos garsiausių Lietuvoje saunų ir garinių pirčių įrengėjų įmonės, direktorius. Bendrovė sėkmingai dirba jau devynerius metus, 2000 m. Klaipėdoje įkūrė antrinę įmonę UAB „Profiksas“, o jau 2001 m. duris atvėrė į monės filialas Vilniuje. Bendrovė neapsiriboja vieno tipo pirčių įrengimu. Įmonėje dirbantys specialistai turi patirties įrengiant įvairias saunas bei pirtis: ir mums jau įprastas rusiškas, ir Europoje pamėgtas rytietiškas.
UAB „Saunita“ vadovo teigimu, pirties tipas priklauso nuo bendros pastato koncepcijos. Nuo to priklauso būsimai pirčiai pasirenkamos technologijos, jų techniniai duomenys: temperatūra, klimato tipas, tam tikro pastato idėją papildančio mikroklimato kūrimas. Tik tuomet, remiantis tokiais duomenimis, tikslinga pereiti prie projektavimo stadijos − architektūrinės dalies kūrimo, pirties sudedamųjų dalių išdėstymo ypatybių. Bendrovės direktoriaus įsitikinimu, požiūrį į pirties projektavimą bei paskirtį reikėtų keisti iš esmės − tai neatsiejama interjero dalis, atitinkanti jam iškeltą funkcinę užduotį, o ne lyg tarp kitko įspraudžiamas abejotinas priedas.
Pirtis – ne „ekstremalių pojūčių“ vieta
Pirtis, kaip ir bet koks kitas kultūrinis pastatas, turi savo istoriją. Pirčių kultūra vystėsi antikinės Graikijos klestėjimo laikotarpiu. Jų išorės formų įvairovę lėmė tiek klimato sąlygos, tiek statybinės medžiagos, tiek papročiai ir gyvenimo būdas. Įvairių tautų pirtys skyrėsi ne tik konstrukcija, bet ir vandens procedūromis, šilumos panaudojimu, prausimosi tradicijomis. Pirtis nuo seno yra ne vien pramogų, bet ir sveikatos bei poilsio šaltinis. Antikos laikais čia rinkdavosi aristokratija, pirkliai, amatininkai bei kiti visuomenės atstovai, kurių ramybę pagilindavo prabangi aplinka ir pasirinktų rankų švelnumas. Beveik kiekviena tauta turi savas pirčių tradicijas, kurias perduoda palikuonims. Per amžius sukaupta patirtis atranda vietą ir šiuolaikiniuose būstuose, sporto bei rekreacinės paskirties objektuose. Pirtis suteikia ne tik komfortiškas gyvenimo sąlygas, bet veikia ir fizinę bei psichologinę būseną. Tačiau vis dar neretai pasitaiko, kad pirtis suvokiama kaip „ekstremalių pojūčių“ vieta, kurioje nėra jokio poilsio, be reikalo kenčiamas per didelis karštis ir pan. Reikėtų prisiminti, kad visais laikais pirtis suvokta ne vien kaip higienos, bet, svarbiausia, kaip poilsio vieta, padedanti atgauti jėgas, pagerinti sveikatą bei savijautą ir leidžianti mėgautis bendravimu.
Šiuo metu vyraujantį suvokimą, kurį taikliai apibrėžia frazė – „turiu rūsyje pirtelę, einam gerai pasivanosime“, derėtų keisti posakiu − „turime laisvo laiko, galiu pasiūlyti pasikaitinti pirtelėje, kur galėsime ir pabendrauti“. Maudynių pirtyje ritualas turi tapti ir bendravimu su draugais ar šeima. Tai vieta, kurioje žmogus atsipalaiduoja, mėgaujasi švelnia šiluma, klausosi ramios, atpalaiduojančios muzikos ar gamtos garsų, mėgaujasi įvairiais aromatais, o pirtyje įrengtas besikeičiantis spalvotas apšvietimas keičia aplinkos foną. Todėl UAB „Saunita“ mano, kad atėjo laikas keisti netinkamą požiūrį į pirties bei saunos paskirtį bei jos vietą būste ar kitokios paskirties objektuose. Šiuolaikiniam būstui bei buičiai skirtai įrangai keliami modernūs reikalavimai, tad svarbu nepamiršti, kad ta pati taisyklė galioja ir saunai bei pirčiai.
Specialistų teigimu, mūsų šalies užsakovai skiriasi nuo kitų − tampa vis atviresni pažangiems sprendimams. Pirtis įrengiančioms įmonėms neretai tenka išgirsti užsakovo klausimą, ar įmonės specialistai žino vieną ar kitą pirčių kompleksą Austrijoje arba Vokietijoje, kuriame jiems teko atostogauti ir mėgautis pirties šiluma. Visa tai labai skiriasi nuo to, ką tenka matyti Lietuvoje. Šiandien dalis užsakovų jau supranta, kad pirtis gali būti ir kitokia − ne tokia karšta, drėgnesnė, pirties interjero detalėms gali būti suteikiamos akiai malonios aptakios ar tikslingai netašytos formos ir pan. Tačiau vis dar neretai pasitaiko, kad užsakovas klausia, ar, pavyzdžiui, infraraudonųjų spindulių pirties šiluma neigiamai nepaveiks jo sveikatos.
Neatsitiktinai jau šią žiemą lankytojams duris atversiančiame Druskininkų vandens parke, kur pirtims teikiamas išskirtinis dėmesys, duris atvers pagal įvairių pasaulio šalių analogus, atitinkančius jų papročius bei tradicijas, įrengtos net 20 rūšių pirtys: rusiška, suomiška, hamamas, tradicinė turkiška garinė, romėniška, lauko pirtys. Pirmoje, pačioje didžiausioje, vadinamoje „mokomojoje“, saunoje planuojama suteikti pažintinės informacijos apie šių procedūrų teikiamą naudą bei skirtinguose regionuose vyraujančias tradicijas.
Jaučiu, matau, girdžiu, užuodžiu
Pirties funkcionalumas priklauso ne tik nuo meistro, bet ir nuo užsakovo bei architekto dialogo. Specialistų teigimu, šiuolaikiniai pirčių bei saunų standartai, priperšami skambiais vardais pasi vadinusių Europos gamintojų, dažnai neatitinka tikrovės ir for muoja netikslų tokios patalpos paskirties suvokimą. Idealiu atve ju projektuojant šiuolaikinę pirtį ar sauną, pagrindinė architekto užduotis turėtų būti komponentų „jaučiu, matau, girdžiu, užuo-džiu“ darna. Tai gali būti pasiekiama tik paisant tikrųjų tradicijų bei diegiant modernias technologijas. O kurios šios sistemos su dedamosios dalys svarbiausios ir kiek jų pasirenkama, lemia už-sakovo pateikta bendra pastato koncepcija.
Pavyzdžiui, projektuojant sporto centrą ir žinant, kad pagrindi nis tokių pirčių lankytojas bus sportuojantis žmogus, reikėtų at sižvelgti į jo poreikius − pasirinkti atitinkamus pirčių tipus, ku rios neturėtų būti labai karštos, padėtų atsipalaiduoti, pagerintų kraujo apytaką, itin tiktų infraraudonųjų spindulių pirtis − pašil-dyti raumenis prieš ar po treniruočių, siekiant išvengti raumenų patempimo, o ne (kaip dažnai pasitaiko) atvirkščiai. Vėliau pa sirenkama tokio tipo pirčiai tinkanti temperatūra bei santykinis drėgnumas. Ir tik tada pradedamos spręsti interjero užduotys.
Pastebėtina ir tai, kad projektuojant tokius objektus neretai pa mirštamas poreikis po pirties išeiti į lauką. O juk tai vienas di džiausių malonumų! Todėl, pavyzdžiui, viešbučiuose projektuo jant SPA zonas ir pan. derėtų nepamiršti ir išėjimų į vadinamąsias relaksacines terasas, kur galima pasimėgauti grynu oru bei sau lės spinduliais. Be to, neatsiejama tokio komplekso dalimi turėtų tapti aplink pastatą esančios žaliosios zonos, ko, deja, šiandien klientai pasigenda.
Labai svarbu, kad ne tik pirčiai, bet ir papildomoms patalpoms bei montuojamai technologijai būtų skirta pakankamai vietos. Norint užtikrinti gerą pirties lankytojų savijautą, jau planuojant patalpas didžiausią dėmesį reikėtų skirti poilsio kambariui.
Dažnai pačiose pirtyse atsivėsinimui būna įrengti šalto vandens šaltiniai (fontanai, dubenėliai ir pan.) arba ledo kambarys (ledo gaminimo įranga gamina ledą, kuris krenta į tam skirtą vietą), kuriame temperatūra svyruoja nuo –5 iki +5 ºC.
Ypatingas interjero elementas − įspūdžių dušas − bet kokios tem peratūros lietus ir migla derinami su fantastišku šviesos žaismu. Daugiafunkcis dušas visada pritaikomas pagal poreikius, naudo ja mažai energijos, todėl yra ekonomiškas. Įspūdžių duše atitin kamai sumontavus automatinę įrangą, galima sukurti kalnų lie-taus, rytinės miglos, ledynų vandens ar uolų vandens bei kitus efektus.
Projektuojant pirtį, priepirčiui turėtų būti skiriama dėmesio ne mažiau, nei paprastai skiriama miegamajam ar gyvenamajam kambariui. Argi nemalonu sėdint pirtyje žvilgtelti pro langą ir pa sigerėti už jo esančios gamtos žaluma ar saulėlydžiu? Arba po pasikaitinimo atverti priepirčio duris, vedančias tiesiai į terasą, kurioje ankstyvo pavasario oras švelniai atvėsintų kūną sėdint mediniame krėsle, susisukusius į didelį rankšluostį ir lydint dar vis ankstyvą saulėlydį? Visa tai suderinus su gydomaisiais aro matais, eteriniais aliejais, jūros druskomis ir vandens masažu, ištirpsta nuovargis, liūdnos mintys, atsipalaiduoja įtempti rau menys. Tokios procedūros ne tik suteikia gerą nuotaiką, bet ir pa gerina kraujo apytaką. Taip praleidus laiką, užtenka nusilieti vėsiu vandeniu ir pasimėgauti arbatos puodeliu. Maudynių ritualas baigtas ramiai ir be virpančių širdies dūžių. Toks ramus pabuvi mas pirtyje tolygus ramiam poilsiu ar meditacijai. Projektuotojo nuomonė statant pastatus tampa pagrindine jėga diegiant technologinius, inžinerinius, architektūrinius ar interje ro bei eksterjero sprendimuos. UAB „Saunita“ specialistų teigimu, projektuotojas neprivalo žinoti visų pirčių įrengimo subtilybių.
Norint išvengti komerciniais tikslais brukamų pirties stereotipų, išnaudoti visas pačios pirties idėjos galimybes ir, be abejo, visų dialoge dalyvaujančių šalių pasitenkinimą, tikslinga remtis spe cializuotos įmonės darbuotojų konsultacija, visuomet padėsiančių pasirinkti optimalų (konstrukcijos, apdailos, kaitinimosi įrangos ar specifinio klimato) sprendimą.