Svencelės kaime, vakarinėje Lietuvos pakrantėje, rytinėje Kuršių marių pusėje, 30 hektarų plote, buvusios ančių fermos vietoje, planuojama įgyvendinti naują daugiafunkcį projektą. Vietovės planavimo tikslas − sukurti aktyvią teritoriją, kurioje veikla būtų vykdoma visus metus. Projekto autorių vizija – dinamiška ir lengvai pritaikoma teritorija, kuri trauktų ne tik Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių atvykstančius lankytojus. Svencelės projekto vadovės architektės Andrės Baldišiūtės teigimu, Klaipėdos rajone turizmo potencialas siejamas su vandens turizmo plėtojimu, siūlant vis daugiau apgyvendinimo, pramogų paslaugų bei derinant šią turizmo rūšį su ekologinio ir pažintinio, ornitologinio turizmo galimybėmis. Sėkmingas planavimas, skatinantis tolesnę šio regiono plėtrą ateityje, turi būti toks, kad jį būtų galima pritaikyti, iš naujo apibrėžti ir pakeisti, neprarandant pirminių ypatybių ir tapatybės. Toks planavimo procesas leis nuolat tikrinti ateities scenarijus ir galimybes ir ieškoti estetiškai patrauklių sprendimų.
Olandiška idėjos kilmė
Turizmo infrastruktūra rytinės Kuršmarių pakrantės regione plėtoti pradėta neseniai. Pradžia galima laikyti Drevernoje organizuojamus renginius ir planuojamus projektus, todėl nenuostabu, kad ilgainiui dėmesio centre atsidūrė ir kitas, šalia esantis, žvejų kaimelis − Svencelė. Aktyvaus turizmo infrastruktūros kūrimo Svencelės kaime planas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai buvo pristatytas 2004 m. pabaigoje. Šio unikalaus projekto sumanytojai Gargždų UAB „Damava“ bei Klaipėdos miesto savivaldybė tuo tikslu įkūrė VšĮ „Svencelės vartai“. „30 hektarų ploto sklypas, kuriame planuojama įgyvendinti projektą, priklauso žinomai Lietuvoje ir Vakarų Europoje nendrinių stogų gamybos ir dengimo bendrovei „Damava“, Svencelėje įsikūrusi ir įmonės gamybos bazė. Įmonės „Damava“ specialistai nuolat teikia šias paslaugas olandams, tikriausiai tai ir paskatino pabandyti sukurti tokią rekreacinę erdvę marių pakrantėje, kuriomis Olandijos bei Skandinavijos pajūrio zonos tiesiog nusėtos. Pavyzdžiui, Olandijoje „Makkum“, „Lemmer“, „Lelystad Haven“, „Urk“, „Huzen“, „Marken“, „Volendam“. Tačiau girdėti, kad būtų planuojamas ar įgyvendintas panašus projektas Baltijos šalyse, iki šiol neteko. Todėl nenuostabu, kad sukurti koncepciją patikėta garsiam olandų kraštovaizdžio architektų biurui „Karres en Brands“, − pasakojo architektė A. Baldišiūtė.
Projektavimo darbus finansuoja UAB „Svenceles sala“. Projektui Svencelėje įgyvendinti planuojama gauti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Tačiau iš ES privačios iniciatyvos finansuojamos tik 50 proc., o bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams, galima tikėtis viso projekto finansavimo,todėl kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe buvo įsteigta VšĮ „Svencelės vartai“.
„Apie tai, kad svarstoma tokio projekto įgyvendinimo galimybė, sužinojau prieš kelerius metus, kai trumpam grįžusi iš Olandijos sulaukiau idėjos autorių pasiūlymo susitikti. Jau pirmojo susitikimo metu gerai supratome vieni kitus ir nuomonės apie tai, kaip turėtų atrodyti ši vietovė, labai nesiskyrė. Projektui pasirinkta vieta įpareigoja, tai labai graži bei tinkama teritorija, tik šiuo metu labai apleista. Nepaisant to, net dabar Svencelės pakrantė sezono metu sulaukia nemažai lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Jau patvirtintame bendrajame šios teritorijos plane numatyta rekreacinė ir gyvenamoji teritorija. Pro Svencelės kaimą nutiesta kultūrinio turizmo trasa Kuršių kelias bei prioritetinis dviračių maršrutas – Vakarų Lietuvos dviračių žiedas, o per Kuršių marias driekiasi valstybinės reikšmės vandens kelias Atmatos žiotys – Klaipėda (74 km). Todėl net neabejoju, kad ši vieta taps nauju pajūrio regiono traukos centru“, − teigė architektė.
Pasak projekto autorių, įgyvendinus šį turizmo projektą, naudą pajustų ne tik vietos gyventojai, bet ir visas rajonas. Atsirastų apie pusšimtis naujų darbo vietų, būtų sutvarkyta marių pakrantė, padidėtų žemės vertė, mokesčių įplaukos į rajono biudžetą.
Projekto autoriai sulaukė pritarimo
Aplinkos ministerija neseniai parengė „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų apsaugos reglamento“ projektą, kurio tikslas – reguliuoti kraštovaizdį darkančias chaotiškas statybas vandens pakrantėse ir spręsti ekologines problemas. Bet jei dokumentas nebus iš esmės pataisytas, jis gali užkirsti Lietuvos miestams kelią prie jūros ir upių. Jame nurodytos statybų iki vandens ribos varžo tokio projekto įgyvendinimą, todėl tikimasi, kad tai nėra galutinis sprendimas ir bus padaryta tam tikrų išlygų.
„Vykdyti statybas tokioje teritorijoje visuomet nelengva. Tai suvokdami mes buvome pasiruošę susidurti su daugybe galimų sunkumų. Pristatydami šį projektą Aplinkos ministerijos specialistams, surengėme diskusiją, į kurią buvo pakviesti ekspertai iš Vilniaus universiteto (VU), Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto prie Klaipėdos universiteto (BPATPI), Aplinkos ministerijos atstovai, nekilnojamojo turto vystytojai bei užsakovai. Laisvo pobūdžio diskusijos metu aptarėme, ką galima, o ko ne. Ir tik po šios diskusijos ėmėme viską detaliau analizuoti. Pasirinkome tokį kelią, kad sužinotume galimybes ir tik po to, atsižvelgę į specialistų patarimus, pradėtume siūlyti sprendimus.
Kol kas tiek iš visuomenės, tiek iš valdininkų sulaukiame tik teigiamo požiūrio, pritarimo. Juk ši vietovė gali sumažinti turizmo intensyvumą ypač vertingoje ir akylai saugomoje Kuršių Nerijoje, kuri šiuo metu tapo pagrindiniu turistų traukos centru Klaipėdos regione. Tačiau nuolat primenama, kad privalome laikytis visų galiojančių normų ir įstatymų. Mano įsitikinimu, tai normalu, bet svarbu paminėti, kad norint perkelti gyvenimą prie vandens Lietuvos pajūryje, „penkių metrų atstumo“ draudimas to tinkamai įgyvendinti neleidžia“, – pasakojo architektė.
Naudą pajustų visas regionas
Įgyvendinus šį turizmo projektą, apčiuopiamą naudą pajustų ne tik vietos gyventojai, bet ir visas rajonas. Atsirastų apie pusšimtis naujų darbo vietų, būtų sutvarkyta marių pakrantė, padidėtų žemės vertė ir, be abejo, mokesčių įplaukos į rajono biudžetą.
Šis projektas skirtas ne tik Klaipėdos regiono turizmui plėtoti, bet ir regiono socialinei bei ekonominei aplinkai gerinti. Juo taip pat siekiama propaguoti aktyvų turizmą, sveiką gyvenimo būdą, kuriant sveiką gyvenamąją aplinką.
Pagrindinis veiksnys, lemiantis socialinės ir ekonominės aplinkos kitimą Klaipėdos regione, – dėl projekto įgyvendinimo labai išaugęs lankytojų skaičius Svencelės rekreacinėje vietovėje.
Sukūrus naują turizmo traukos centrą Svencelėje, pagrindinis tiesioginis projekto poveikis vietos ir regiono socialinei ir ekonominei plėtrai – planuojamos sukurti viešos infrastruktūros gebėjimas pritraukti privačias investicijas. Numatoma, kad įgyvendinus projektą − sukūrus viešąją turizmo infrastruktūrą − bus įsteigti mažiausiai šeši nauji ūkio subjektai, kurių veikla siesis su šios rekreacinės teritorijos lankytojų poreikių tenkinimu: maitinimo, apgyvendinimo paslaugas teikiančios, pramogas organizuojančios įmonės, su rekreacinės teritorijos, mažųjų laivų priežiūra susijusias paslaugas teikiančios bendrovės, plėtojantis gyvenamajai zonai, taip pat atsiras ir kitų įmonių. Bus sukurta daugiau nei 50 naujų ilgalaikių darbo vietų. Dėl pagyvėjusios Svencelės vietovės ir sukurtos viešosios turizmo infrastruktūros aplinkinių kaimelių (Drevernos, Kintų, Ventės) gyventojai bus paskatinti komercinei veiklai: atsiras naujų suvenyrų parduotuvėlių, įvairaus vandens pramogų inventoriaus nuomos punktų ir pan. Naujų darbo vietų įsteigs projekto vykdytojai.
Išaugs Klaipėdos regiono pajamos iš vietinio ir atvykstamojo turizmo. Statistikos departamento duomenimis, poilsiauti ir pramogauti atvykstančio vietinio turisto vienos dienos išlaidos 2006 m. siekia apie 200 Lt. Svencelės vietovės lankytojų skaičiui sezono metu (balandį−spalį) svyruojant nuo 20 tūkst. iki 60 tūkst. Lt per metus, vidutinės pajamos iš vietinių turistų sudarys atitinkamai nuo 4 iki 12 mln. Lt per metus. Kadangi projekto rezultatai orientuoti į aukštos pridėtinės vertės turizmo paslaugas ir produktus, planuojama, kad bendros pajamos iš vietinio ir atvykstamojo turizmo per metus gali viršyti 20 mln. Lt. Išaugus pajamoms iš turizmo, padidės mokesčių įplaukos į savivaldybės biudžetą (gyventojų pajamų, žemės, nekilnojamojo turto ir kt. mokestinės įplaukos). Iš vietinio ir atvykstamojo turizmo surinkus 20 mln. Lt pajamų per metus, pajamų mokestis sudarys 3 mln. Lt per metus.
Pagrindinis projekto „Svencelės rekreacinės vietovės pritaikymas viešosioms turizmo reikmėms“ socialinis poveikis – Svencelės kaimo gyventojų integracija bei pagerėjusi socialinė aplinka. Be to, vietovė bus sutvarkyta panaudojus vietinius turizmo išteklius ir pritaikyta viešiesiems turizmo poreikiams. Tai sudarys sąlygas subalansuotai gyvenvietės plėtrai (projektuojamos modernios vandentiekio, nuotekų sistemos), bus paskatintas gyventojų verslumas ir suteikiamos galimybės dirbti arčiau namų.
Rengiant Svencelės rekreacinės teritorijos detalųjį planą daug dėmesio skiriama gamtinės aplinkos ir vertybių išsaugojimui, siekiama, kad visi rekreacinės teritorijos plėtros sprendiniai atitiktų bei derėtų su pamario kraštovaizdžio specifika ir harmoningai įsilietų į aplinką.
Planuojami kelių skirtingų tipų pastatai
Vietovės plane numatyti keli skirtingi gyvenamųjų pastatų tipai: centriniai pastatai, įlankų ir kanalų namai, vidurinė sala, nuomojami namai, apžvalgos aikštelės bei stovyklavietės. Tokia pastatų įvairovė suteiktų galimybę išsirinkti patrauklią gyvenamąją vietą žmonėms, turintiems skirtingų poreikių. Kanalai teritoriją suskirstys į atskirus kvartalus (saleles).
Pagal pradinį projektą centriniai pastatai bus visuomeninės paskirties: kavinės, baseinas, konferencijų centras ar pan. Šalia kanalų namų žaliuos sodai ir bus įrengtos vietos laivams. Dalis šių namų bus pritaikyti gyventi visus metus, kiti − tik sezono metu. Nendrių nameliuose, kurių numatomas plotas apie 35 m², bus galima gyventi tik sezono metu, be to, šie nameliai bus visai šalia marių. Per šaltąjį sezoną, kai marių įlanka užšąla, šiuos namelius planuojama išrinkti ir saugoti iki šiltojo sezono pradžios. Kai kurie namai bus pastatyti vietovės pakraščiuose – jie neturės tiesioginio priėjimo prie marių, tačiau turės priėjimą prie vandens kanalų ir džiugins nuostabiu gamtovaizdžiu. Dalį vietovės planuojama skirti stovyklautojams. Centras tiesiogiai siesis su Kuršių marių krantu − 300 m ilgio pamario ruožas bus skirtas paplūdimiui.
Įlankų namus planuojama statyti kuo arčiau vandens – marių ir kanalų. Dalis šių pastatų galėtų stovėti vandenyje ir teikti dar stipresnį vandens artumo jausmą.
Siekiant sukurti atskiras, unikalias erdves kanalų namų vietos bus skirtingos: vieni bus pastatyti arčiau įvažiavimo keliukų ir turės didelį sodą šalia vandens galiniame kieme, kiti stovės arti vandens, o jų sodas bus priekinėje namo dalyje.
Rekreaciniai (nuomojami) pastatai galės būti nuomojami arba naudojami privačioms reikmėms. Visi namai bus arti vandens arba pastatyti beveik kanaluose. Ši teritorija arti nuolat aktyvaus vietovės centro, todėl bus jauki ir kartu sociali gyvenamoji zona.
Pagrindinis įvažiavimas gyvenvietę padalys į dvi dalis, skirtas nuolatiniams gyventojams bei atvykstantiesiems lankytojams. Salas, atskirtas kanalų, sujungs 20 nedidelių tiltų, derančių su visų kvartalų architektūrine išraiška. Pagrindinis tiltas, skiriantis uostą nuo Kuršių marių, turėtų būti pakeliamasis, kad po juo galėtų praplaukti jachtos.
Nuodugni Lietuvos pajūrio bei Svencelės studija
„Siekėme kiek įmanoma labiau prisitaikyti prie gamtinės aplinkos ir moderniomis priemonėmis išreikšti šio pajūrio krašto kultūrinį savitumą. Nuodugniai studijavome Lietuvos pajūrio ir būtent šios vietovės gyvenviečių erdvių paskirstymo principus. Šiam kraštui labi būdingos prasišviečiančios į vandenį erdvinės proskynos, nėra aukštų tvorų, panašiai kaip ir Kuršių Nerijoje. Įpareigoja ir nuostabi Mirusiųjų kopų panorama kitapus Kuršmarių“, –teigia A. Baldišiūtė.
Pagal pradinį sumanymą teritoriją siūloma skirstyti į atskiras „salas“, siekiant išlaikyti ryšį tarp pastatų. Taip bandoma išlaikyti atskirų „salų“ teritorijos vientisumą, architektūrinius bruožus, pastatų tipą, statybai naudojamas medžiagas, spalvingumą.
„Pagal projektą vietovės centru turėtų tapti uosto teritorija, kurią lengva pasiekti iš visų vietovės dalių takais, pagrindiniu keliu bei kanalais. Vakarinėje sklypo dalyje, vietoj dabar esančio dirbtinio tvenkinio įsikursiantis uostas, kuriame tilps 50–70 jachtų, turėtų tapti itin dinamiška zona, skirta ne tik vietovės gyventojams, bet ir lankytojams. Naujas veiklas vietovėje skatintų parduotuvės, kavinės ir nedideli, jaukūs restoranai. Uosto vietą, dydį ir konfigūraciją nulėmė nuodugniai išnagrinėti Olandijos uostų pavyzdžiai“, – pasakojo architektė.
Sukūrus kanalų sistemą padidės galimybė gyventi arti vandens telkinių. Kanalų sistema suteiktų Svencelei išskirtinumo, ji nebūtų panaši į jokią kitą mūsų šalies teritoriją. Nendrių sąžalynai yra pereinamoji zona tarp žemyninio kranto ir Kuršių marių. Kranto dalis arčiausiai vietovės centro bus naudojama vandens ir paplūdimio pramogų veiklai – plaukiojimui, aitvarų bei banglenčių sportui.
Projekto įgyvendinimas truks keletą metų
„Kai pirmą kartą susitikome su užsakovais, manyta, kad detalų planą galima baigti per pusę metų. Ironiška, bet šiandien nuo projekto pradžios jau prabėgo dveji metai, o mes detalųjį planą pradėjome tik šį rudenį. Metus užtruko poveikio aplinkai vertinimas, olandų inžinierių bendrovės „Witteveen & Bos“ ataskaitos apie vandens valdymą, vandens lygio svyravimus, įplaukų sudarymus, kanalų ir pločių rekomendacijas, šlaitų ir nuolydžių krantinių įrengimą. Labai ilgai užtruko sąlygų sąvado šiam planui sudarymas, vien todėl, kad ilgai nebuvo patvirtintas Klaipėdos rajono bendrasis planas ir pan. Šiuo metu ataskaitos jau baigiamos ir atsižvelgiant į jas teritorija perskirstoma iš naujo. Reikalas tas, kad koncepciją kūrę kraštovaizdžio architektai tik konsultavosi su daugeliu kitų specialistų, todėl nebuvo galimybės iškart įvertinti viską iki galo. Pvz., gavus inžinierių rekomendacijas koncepcijoje pasiūlytas uostas netelpa į 30 m plotą, tai reiškia, kad viską reikia perstumti, atitinkamai pritaikyti. Laukia didelis darbas“, − teigia A. Baldišiūtė.
Architektės teigimu, šiuo metu projektuojamos tik viešosios erdvės, todėl, kaip tiksliai atrodys pastatai, pasakyti negalima. „Galiu tik patikinti, kad jiems statyti bus naudojamos natūralios, senstančios medžiagos, o kaip ir kas visus juos projektuos, ar bus pasirinkti skirtingi architektai kiekvienai salai ar atskiroms dalims projektuoti, dar neaišku. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame pastato pozicijai sklype, žiūrime, kaip jis pasisuka, ką galėtume matyti sėdėdami jo terasoje ir pan. Be to, reikia paisyti daugybės reglamentų ir kaskart tenka kiekvieną pastatą „stumdyti“ iš naujo metrų tikslumu. Tačiau, mano nuomone, tokia eiga, atsižvelgiant į jo unikalumą, normali“, − pasakojo A. Baldišiūtė.
Projektą numatoma įgyvendinti keliais etapais, tačiau bandoma įvertinti ir tai, kad sprendimai gali keistis, įgyvendinant kiekvieną projekto etapą. Dėl visuomenės reakcijos, rinkos poreikių taip pat gali kisti ir kai kurių kvartalų paskirtis, kai kurios dalys gali likti ir neįgyvendintos ar pakeistos iš esmės. Šiuo metu tikslinami Svencelės koncepcijos hidrotechniniai aspektai, baigiamas vertinti poveikis aplinkai. Teritorijos detaliojo plano tvirtinimas numatytas 2007 m. vasario mėnesį, kurį pagal „Karres en Brands“ sukurtą koncepciją ir detalizavimo sprendinius rengia UAB „Klaipėdos projektas“, projekto koordinavimu rūpinasi UAB „Architektūros projektų valdymas ir konsultacijos“. Jo įgyvendinimas gali užtrukti nuo 5 iki 7 metų.