Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje pastebimas didelis statybos apimčių šuolis. Naujieji laikai diktuoja naujausius ir moderniausius pastatų architektūrinius sprendimus, todėl vienas po kito sparčiai kyla stiklu padengti aukšti komercinės paskirties pastatai. Akivaizdu, kad šie pastatai atrodo šiuolaikiškai ir moderniai. Tačiau kyla klausimas, ar už modernumą ne per daug brangiai reikės sumokėti? Juk šiuose pastatuose susidariusiam šilumos pertekliui likviduoti reikės brangių vėsinimo sistemų. Be to, ar bus sukurtos komfortabilios darbo sąlygos šiuose pastatuose dirbantiems žmonėms? Ar žmonės, būdami šiose patalpose, jausis tikrai gerai?
Į madą atėjusios didelį įstiklinimo plotą turinčios konstrukcijos ženkliai padidina į patalpas pritekantį saulės spinduliuotės kiekį. Šis poveikis neigiamai veikia patalpos termines savybes, geras darbuotojų darbo sąlygas, dėl to blogėja darbo našumas. Dažnai žmonės tokiuose pastatuose dėl per aukštos patalpos temperatūros jaučia diskomfortą. Norint išvengti šių problemų reikalinga galinga vėsinimo sistema, galinti likviduoti perteklinę šilumą dėl saulės spinduliuotės, kuri, kaip bus įrodyta, sudaro didžiausią vėsinimo sistemos galios dalį. Tokioms sistemoms sukurti reikalingos didelės investicijos, energijos sąnaudos bei eksploatacinės išlaidos.
Taigi vėsinimo galia darosi vis svarbesnė, todėl tikslingiausia išsiaiškinti, kokie ir kaip patalpos įstiklinimo parametrai labiausiai veikia vėsinimo galią.