Šiais laikais, kai būsto šilumą garantuoja centralizuotas neišvaizdžiais vamzdžiais atvingiuojantis šildymas, židinys yra ir interjero elementas, ir praktiškai svarbus įrenginys. Turbūt jau sunku būtų rasti Lietuvoje individualų namą be židinio ar krosnies.
Židinys suteikia namų aplinkai intymumo. Ne veltui ugnies šokiais Viktorijos epochos žmonės grožėjosi ir miegamuosiuose kambariuose. Tik jei anksčiau griozdiškos krosnys mūrytos iš koklių ar ugniai atsparių plytų ir tik prie sienų, dabar židiniai gaminami ir iš metalo, stiklo, akmens. Būtent gamtinio akmens infraraudonasis spinduliavimas didina organizmo atsparumą infekciniams susirgimams, normalizuoja kraujospūdį, padeda atsikratyti vadinamojo kaulų laužymo pojūčio. Kai įeini į namus, sušildytus krosnies ar židinio, iškart pajunti skirtumą tarp centralizuotai šildomo buto ir krosnies ar židinio skleidžiamos šilumos.
Kas lemia šį skirtumą? Atsakymą pateikia moksliniai bendrovės „Tulikivi“ židinių šilumos skleidimo tyrimai. Jie rodo, kad šių židinių ir žmogaus kūno šilumos skleidimo dažniai sutampa. Žmogaus ir „Tulikivi“ židinių šilumos sklidimo bangos ilgį sudaro 8–9 mikrometrai. Todėl židinių skleidžiama šiluma atrodo minkšta tarytum aksomas, atpalaiduoja. Suomių gamintojų krosnis staigiai neįkaista iki karštumo – galima į ją atsiremti, jos paviršius šildo delnus ir nedegina pirštų galiukų. Krosnies paviršiaus temperatūra ir kambarį užpildanti šiluma yra ideali sužvarbusiam žmogui, kuris iš karto pajunta, kaip giliai į jį skverbiasi šiluma.
Tiesioginis šildymas ugnies kaitra labai neefektyvus – tik apie 15–20 proc. Daug oro gavęs kuras greitai sudega, todėl tokių židinių paskirtis yra tik puošybinė. Bet gamintojai siūlo ir židinių su sumaniai įrengta šilumos kaupiklių sistema, deguonies patekimo į kapsulę ribojimu, kurie efektyvumu gali prilygti centralizuotam šildymui, o eksploatuojami netgi pigiau. Svarbu apsispręsti, kuo krosnis bus kūrenama – dujomis ar tradiciškai malkomis. Ir atminkite: su ugnimi nežaidžiama, ja grožimasi.