Perspektyvus ekonominis sektorius
Lietuva iš daugelio valstybių stabiliausių ekonominių veiklų prasme išsiskiria krovos paslaugų teikimu Klaipėdos uoste. Privatus kapitalas, investicijos atėjo kuriant ir vystant krovos kompanijas. Tai perspektyvus ekonominis sektorius, ypač perkraunant krovinius konteineriais. Ši paslauga Lietuvoje dar gali augti keleriopai, palyginus su kitų išsivysčiusių valstybių uostais. Apskritai po Nepriklausomybės atkūrimo sukurti modernų krovinių terminalą, orientuotą į konteinerinius krovinius buvo drąsi ir novatoriška idėja, nes tuo metu konteineriai buvo kraunami tik Rygos uoste. Vis dėlto, 1994 metais buvo įkurta UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, tuo metu buvusi viena pirmųjų privačių Klaipėdos uosto įmonių. Todėl ir savo veiklą bendrovei teko pradėti beveik tuščioje vietoje – įrengti krovos aikšteles, įsigyti būtinos krovos technikos, surasti specialistų, užmegzti kontaktus su konteinerinių laivybos linijų operatoriais, pasirūpinti kad bus efektyviai tvarkomas energijos išteklių naudojimas. Bet jau nuo pat pradžių buvo stengiamasi siūlyti klientams kuo platesnį paslaugų asortimentą: buvo kraunami ne tik konteineriai, bet ir ratiniai (ro-ro) kroviniai, mediena, metalo laužas. Universalumas ir platus paslaugų spektras ir šiandien tebėra svarbiausi kompanijos privalumai. Tokios verslo strategijos dėka „Klaipėdos konteinerių terminalas“ tapo sparčiausiai auganti krovos kompanija uoste, ir per dešimtmetį atvedė Klaipėdos uostą į Baltijos jūros konteinerinių uostų dešimtuką pagal šios rūšies krovos apimtis. Po 2005 m. reorganizacijos konteinerių krova buvo perkelta į specializuotą terminalą Malkų įlankoje. Aprūpinus jį šiuolaikinėmis technologijomis, terminalas netrukus išsiveržė į konteinerių krovos lyderius Baltijos šalyse ir padėjo Klaipėdos uostui laimėti konkurencinę kovą su Rygos uostu šioje srityje. Tuo tarpu ro-ro ir generalinių krovinių terminalas prie krantinių 128/127, kuriame ir prasidėjo įmonės veikla, toliau vysto birių ir pakuotų generalinių krovinių bei krovos paslaugas. Didžiulės investicijos, skirtos abiejų terminalų plėtrai, užtikrino stabilų įmonės augimą, tačiau 2008 – 2009 m. ekonominė krizė skausmingai palietė uosto krovinių apyvartą, prireikė kelerių metų, kol pavyko sugrįžti į prieškrizines pozicijas. Krizės pamokos nenuėjo veltui – buvo išgrynintos technologijos ir valdymo metodai, sukurtos naujos paslaugų grupės, pritraukti nauji krovinių srautai. Šiuo metu „Klaipėdos konteinerių terminalas“ – viena iš stambiausių Klaipėdos uosto įmonių, savo terminaluose galinti perkrauti 5 mln. tonų krovinių ir 450 tūkst. Sąlyginių konteinerių per metus. Įmonės dalis bendroje uosto krovinių apyvartoje sudaro apie 12 proc., konteinerių krovoje – 61 proc. Įmonėje dirba 182 darbuotojai, kuriems vadovauja generalinis direktorius Vaidotas Šileika. Be konteinerių įmonė krauna birius, suverstinius, pakuotus, skystus krovinius, taip pat automobilinę bei žemės ūkio techniką, teikia krovinių sandėliavimo, pakavimo ir distribucijos paslaugas. Galinga technika aprūpintas konteinerių terminalas krauna ir sunkiasvorius bei stambiagabaričius krovinius: pramoninius įrengimus, vėjo jėgaines, elektros generatorius. Įmonė savo paslaugomis prisidėjo prie tokių Lietuvai svarbių projektų kaip Klaipėdos suskystintų dujų terminalo statyba, elektros jungties su Švedija „NordBalt“, strateginio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai tiesimas.
Planuojama terminalų plėtra
Artimiausiais metais planuojama tolimesnė abiejų terminalų plėtra – krantinių rekonstrukcija ir akvatorijos gilinimas, leisiantis priimti didesnius laivus, naujų kranų įsigijimas, sandėlių statyba. Savo 25-metį (2019 m.) „Klaipėdos konteinerių terminalas“ planuoja pasitikti atsinaujinęs, ženkliai padidinęs pajėgumus ir pasiruošęs ateities iššūkiams. „Klaipėdos konteinerių terminalas“ priklauso didžiausią pridėtinę vertę kuriančių Lietuvos įmonių šimtukui (dienraščio „Verslo žinios“ reitingas) ir svariai prisideda prie valstybės BPV kūrimo. Įmonė taip pat aktyviai dalyvauja socialiniame Klaipėdos miesto ir šalies gyvenime, remia įvairias socialines bendruomenėsbiniciatyvas, kultūros renginius, Lietuvos menininkų projektus. Įmonė apdovanota Kultūros ministerijos „Metų mecenato“ (2016 m. ) garbės ženklu už nuolatinę paramą jauniesiems menininkams. Perspektyvi Lietuvoje taip pat elektroninių ir optinių gaminių gamyba, metalo gaminių gamyba, guminių ir plastikinių gaminių gamyba, chemikalų ir chemijos produktų gamyba. Globalizacijos proceso paveiktos kuriasi ir plečiasi Lietuvos biotechnologinių, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba bei eksportas. Vertinant per pasaulinę aukštųjų technologijų išsivystymo prizmę, Lietuva ypač toli pažengusi lazerinės pramonės srityje, nors tik prieš 50 metų buvo sukonstruotas pirmasis lazerinis prietaisas Lietuvoje. Lietuvos mokslininkai ne tik sėkmingai kuria lazerius, kurių panaudojimas moksle ir gamyboje, medicinoje ir informatikoje nuolat plinta. Lietuvoje lazerių pramonė kasmet išauga apie 15 proc., o jos produkcijos pardavimai per pastaruosius penkerius metus išaugo 2,4 karto. Net 86 proc. savo produkcijos Lietuvos lazerių pramonė eksportuoja į Vakarų Europą, JAV, Japoniją. Tokios produkcijos eksportas šaliai itin svarbus, nes šiame sektoriuje kuriama pridėtinė vertė sudaro du trečdalius produkcijos kainos ir jau kelis dešimtmečius tai yra viena perspektyviausių Lietuvos mokslo ir pramonės sričių. Vis dėlto Lietuvai dar teks išspręsti svarbias socialines ekonomines problemas. Jos matomos plika akimi. Didžiulė emigracija, socialinė atskirtis, dar ir šiandien tebejaučiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pasekmės. Bet daugelį iššūkių mūsų šalis jau yra įveikusi. Vis spėriau Lietuva vejasi Europos Sąjungos pragyvenimo lygį. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, jau siekia apie 75 proc. ES vidurkio. 2015 m. Tarptautinis valiutos fondas pirmą kartą Lietuvai suteikė išsivysčiusios ekonomikos šalies statusą. Didėja šalies bendrasis vidaus produktas. Plečiasi eksportuojamų gaminių rinka, jos geografija. Pagrindinės lietuviškų prekių eksporto kryptys – Latvija, Estija, Rusija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, tačiau vis aktyviau skinasi kelią lietuviškos prekės ir į Azijos bei Šiaurės Amerikos šalių rinkas. Auga tiesioginės užsienio investicijos, ypač perspektyvūs stambūs užsienio investuotojų įgyvendinami projektai Kauno pramoniniame parke.
Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra.
Sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius
Rimantas Šlajus
